Kristina VAITKEVIČIENĖ
Paskutinį spalio savaitgalį Babtuose, Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės institute, apdovanoti geriausiai šiais metais tvarkomų sodininkų bendrijų, sodo teritorijų ir sodo sklypų savininkai. Konkursą surengė Aplinkos ministerija ir Lietuvos sodininkų draugija. Komisija apžiūrėjo paraiškas pateikusių sodininkų bendrijų teritorijas ir atskirų sodininkų sklypus.
Tarp laimingųjų pateko ir vilkaviškiečių Živilės ir Eimanto Botyrių šeima. Apie savo laimėjimą jie sužinojo tik prieš pat apdovanojimus.
Tądien šventėje dalyvavo didžiulis būrys žmonių, nes komisija, apžiūrėjusi ir įvertinusi 84 sodininkų bendrijas bei 191 sodo sklypą, geriausiai tvarkančiomis sodo teritorijų kraštovaizdį pripažino 16 sodininkų bendrijų, apdovanoti net 39 gražiai tvarkomų sodo sklypų savininkai. Dar bemaž 100 nominantų savo įsteigtais raštais apdovanojo ir Žemės ūkio ministerija.
– Tvarkiausi kieme, kai iš sustojusio ant kelio autobusiuko išlipo kažkokie žmonės ir ėmė apžiūrinėti mūsų namą, – pasakojo Živilė Botyrienė. – Specialiai jokiam konkursui nesiruošėme, gyvenome sau, ir tiek. Matyt, mūsų „Pasagos“ bendrijos pirmininkas mus nurodė komisijai.
Vilkaviškietė sakė, kad gražų, oda įrištą aplinkos ministro pasirašytą padėkos raštą jų šeima pasiimti važiavo į Babtus ir visai smagiai pasibuvo laimėtojams surengtoje šventėje.
Eimantas Botyrius pasakojo, kad iš rąstų pastatytame jaukiame name gyvena dar tik keletą metų. Nors šį sodo sklypą „Pasagoje“ jie turi jau labai seniai, čionai užsukdavo tik retkarčiais. Čia pastatytas mūrinis namukas buvo tik savaitgalio pasisėdėjimams, pabuvimams vakarais. Vėliau, kai šeima pasistatė didžiulį rąstinį priestatą, visi kažkodėl ėmė čia užsibūti. Prieš keletą metų, susikūrę jaukią aplinką, nupirkę dar kelis sklypus aplinkui ir įsirengę puikų šildymą, Botyriai suprato, kad į butą mieste jau nebegrįš. Juos pakerėjo čia tvyranti ramybė ir visai kitoks namų jaukumas.
Živilė savo darželiuose gėles sakė sodinanti tokias, kokios jai patinka. Ji nėra labai atsidavusi sodininkė ir vis dar mokosi iš savo pačios patirties.
– Kaip man gražu, taip pasidarau, – šypsojosi šeimininkė. – Pamatau, kad toje vietoje gėlė skursta, kitąmet perkeliu ją į kitą vietą.
Botyrių namai alsuoja ypatingu jaukumu, čia daug erdvės, pro didžiulius langus matyti gražiai tvarkomas nemažas kiemas, rusiška pirtis.
Eimantas net ėmėsi tvarkyti bendro naudojimo tvenkinius, kurie prieina prie pat jo sklypo ribos. Vilkaviškietis prileido čia žuvų, užsakė žolėdžių amūrų, kad šie nuėstų vandens telkiniuose prižėlusias žoles. Sodininkai pyksta, kad jis neleidžia čia žvejoti, bet Eimantas nepalenkiamas – prižiūrėti neskubėjo niekas, o kai sutvarkė, norinčių žvejoti kaip mat atsirado… Jo nuomone, vanduo –
visų, tegul semia į sveikatą, o į žuvį tegu nesikėsina.
Visa Botyrių šeima laiminga, pabėgusi nuo miesto šurmulio. Čia gyvena dukra Asta ir sūnus Algirdas. Jų senelis abiejų gimimo proga pasodino po medelį – ąžuolą Astai ir liepaitę Algirdui. Dabar į savo jau gerokai išsišakojusius, aukštus medžius jie gali žiūrėti pro langą svetainėje. Čia pat, už keliuko, ir senelių sodas. Tik jų sklype užveistas visų bendras daržas. Živilė sakė savo kiemo ribose jokių daržovių, kol galėsianti, neauginsianti.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.