Vaiko teisių apsaugos tarnyboje – pokyčiai

Birutė NENĖNIENĖ

Vaiko teisių apsaugos tarnyboje po neseniai įvykusio Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos konkurso karjeros valstybės tarnautojų pareigybėms užimti dirba tie patys žmonės.

Kam reikėjo šio konkurso ir kas pastaruoju metu keičiasi Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbe, teiravomės tarnybos vedėjos Danutės Viltrakienės.

Po konkurso – tie patys

Nuo šių metų sausio mėnesio, atskyrus Vaiko teisių apsaugos tarnybų viešojo administravimo funkcijas nuo socialinių paslaugų ir prevencinį darbą su socialinės rizikos šeimomis perdavus organizuoti socialiniams darbuotojams, Vaiko teisių apsaugos tarnybos veikla pasikeitė ir tapo sudėtingesnė. „Iki tol daug dirbome su socialinės rizikos šeimomis, jas lankydavome. Dabar mūsų darbuotojai socialinės rizikos šeimoms ir jose augantiems vaikams neteikia socialinių paslaugų. Mūsų funkcija yra formuoti vaiko teisių politiką, koordinuoti vaiko teisių apsaugą rajone, todėl tarnyboje turi dirbti aukštos kvalifikacijos darbuotojai, išmanantys ir pedagogiką, ir psichologiją, turintys teisinių žinių“, – aiškino D.Viltrakienė.

Iki konkurso tarnyboje dirbo viena karjeros valstybės tarnautoja – vedėja D.Viltrakienė bei trys darbuotojai pagal sutartis. Kadangi buvo įsteigtos keturios naujos pareigybės, spalio pradžioje paskelbtas konkursas joms užimti. Į dvi pareigybes, vyriausiojo ir vyresniojo specialisto, pretendavo po vieną kandidatą – tai ilgametės tarnybos darbuotojos Marija Kvaraciejūtė ir Marijona Kižienė. Kadangi konkurso sąlygose, be teorinių dalykų ir įstatymų, buvo reikalavimas išmanyti praktinį darbą Vaiko teisių apsaugos srityje, šios darbuotojos ir laimėjo konkursą.

Į pareigybę, kuriai nebuvo griežto reikalavimo dėl patirties šioje srityje, prašymus buvo pateikę šeši kandidatai. Konkurso dieną atvyko trys pretendentai. Laimėjo Marius Dūdonis, kuris tarnyboje pagal sutartį dirbo nuo birželio mėnesio.

Į kitą pareigybę, kuriai reikalaujama teisės krypties išsilavinimo, dokumentus buvo pateikę du pretendentai. Vienas iš jų neatitiko konkurso reikalavimų, antrasis į konkursą neatvyko, todėl konkursas neįvyko, jis bus skelbiamas dar kartą.

Funkcijų ir veiklos – daug

Pasak D.Viltrakienės, iš anksčiau esti susiformavęs neteisingas požiūris į Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbą. Kartais mąstoma taip siaurai, jog tarnyba prilyginama „baubui“, iš šeimų atiminėjančiam vaikus ir apgyvendinančiam juos valstybinėse įstaigose. „Mes koordinuojame visą darbą, susietą su vaiko teisių apsauga, o tai – labai platus spektras. Ir anksčiau atlikome prevencinį darbą, turėdami tikslą mokyti, patarti, padėti, nukreipti, o ne inspektuoti. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus išlieka mūsų funkcija paimti vaiką iš socialinės rizikos šeimos, kurioje jam gresia pavojus dėl tėvų asocialaus elgesio. Mes nesame nusišalinę nuo socialinio darbo, toliau bendradarbiaujame su socialiniais darbuotojais, įrašome ar išbraukiame šeimas iš socialinės rizikos šeimų sąrašo, patys lankomės tose šeimose. Kontroliuojamas šeimas esant būtinybei pasikviečiame į Vaiko ir šeimos reikalų posėdžius. Išliko rūpestis ir pagalba globėjams, jų mokymas, įvaikinimo reikalai. Plačiai atstovaujame vaikų teisėms teismuose – civilinėse ir baudžiamosiose bylose. O kur dar bendradarbiavimas su mokyklomis, policija, paskaitos, susitikimai, supažindinimas su teisėmis bei įstatymais“, – apžvelgė platų darbų barą Vaiko teisių apsaugos tarnybos vedėja Danutė Viltrakienė.

Kiekvienas darbas –
atsakingas

Per penkis mėnesius Mariaus Dūdonio įgyta patirtis leido įsitvirtinti Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausiuoju specialistu. Tai pirmas vyriškis, per daugelį tarnybos gyvavimo metų papildęs moterišką kolektyvą.

2001 metais baigęs Vilkaviškio „Aušros“ vidurinę mokyklą, vaikinas studijavo ir baigė mokslus Mykolo Romerio universitete, įgijo socialinių mokslų bakalauro ir mokesčių administravimo magistro išsilavinimą.

Į Vaiko teisių apsaugos tarnybą atėjo ne todėl, kad tai būtų išsvajota sritis, bet dėl to, kad čia gavo darbą. Studijuodamas vaikinas porą vasarų po keletą mėnesių uždarbiavo JAV ir Anglijoje, bet suprato, jog jo nevilioja užsienis, kaip ir Vilnius ar kiti didesni miestai. Norint galima ten nuvažiuoti, pamatyti, susitikti.

Darbas Vaiko teisių apsaugos tarnyboje nebuvo pažįstama sritis. „Įsivažiuoti“ padėjo vedėjos D.Viltrakienės patarimai, ir jaunam specialistui kaip mat pasidarė įdomu atstovauti teismuose, įforminti dokumentus, bendrauti su žmonėmis.

Mariui pagal darbo pasiskirstymą priklauso kuruoti seniūnijas, kuriose nemažai probleminių šeimų. Tai – Kybartų ir Vilkaviškio miestų, Gražiškių ir Pajevonio seniūnijos. Vaikinas dar nesusidūrė akis į akį su socialinės rizikos šeimų gyvenimu ir problemomis, bet šiame darbe jau patyrė atitinkamų emocijų, įgijo naujų patirčių. Jo manymu, sprendžiant kai kuriuos vaikų teisių klausimus įstatymų yra pakankamai, tačiau išryškėja spragos tarp teorijos ir praktikos.

Vaikinas jau spėjo perprasti, jog šeimas į sunkią socialinę situaciją labiausiai įgramzdina girtavimas, o tada jau ir sukasi „užburtas ratas“ – iš kartos į kartą perduodama ta pati gyvenimo samprata, susiformavusi namų aplinka, santykiai.

Mariaus nuomone, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbas būtų efektyvesnis, jei būtų suformuota stipri kompetentinga specialistų komanda, teikiama kompleksinė pagalba. Šiai institucijai ypač reikalingas psichologo etatas, nes, pasak naujojo darbuotojo, būna sunku susikalbėti su kitaip gyvenimą įsivaizduojančiais žmonėmis, jų nuoširdumas, atvirumas būna apgaulingi, pagaliau ir jie patys sunkiai suvokia save bei savo problemas.