VARDADIENIUS ŠVENČIA
Lapkričio 10 d. – Andrius, Dainius, Galvydas, Leonas, Vašviltas, Vaišviltė.
Lapkričio 11 d. – Anastazija (Nastė), Dagnė, Martyna, Martynas, Menas, Milvydė, Vyginta, Vygintas, Vygirdas, Vygirdė.
Lapkričio 12 d. – Alvilė, Ašmantas, Kristina, Renata.
DATOS
Lapkričio 10 d.
1931 m. gimė žurnalistas ir politikas Algimantas Čekuolis.
1943 m. gimė poetė, dramaturgė Violeta Palčinskaitė.
1977 m. mirė lietuvių dailininkas grafikas Stasys Krasauskas. Gimė 1929 m.
Lapkričio 11 d.
1821 m. gimė rusų rašytojas Fiodoras Dostojevskis. Mirė 1881 m.
1885 m. gimė Stasys Šilingas, spaudos darbuotojas, kritikas, Lietuvos valstybės veikėjas (mirė 1962 m.).
1918 m. Augustinas Voldemaras sudarė pirmąją nepriklausomos Lietuvos vyriausybę.
1918 m. Vilniuje pirmą kartą iškelta Lietuvos trispalvė vėliava.
Lapkričio 12 d.
1996 m. mirė kino režisierius Vytautas Žalakevičius. Gimė 1930 m.
DIENOS
Lapkričio 10 d. – Pasaulinė mokslo diena taikai ir vystymuisi.
Ši diena skirta atkreipti visuomenės dėmesį į mokslo svarbą, supažindinti su mokslo naujovėmis, skatinti jaunimą mokytis.
Lapkričio 11 d. – Šv. Martynas, paskutinė rudens šventė.
Šventasis Martynas – IV a. Italijoje gyvenęs vyskupas, pasižymėjęs gailestingumo darbais, ypač neturtėlių šalpa. Paveiksluose vaizduojama, kaip jis, dar būdamas kareiviu, nusivilkęs atiduoda elgetai savo apsiaustą.
Feodalinėje Lietuvoje, kaip ir kituose Europos kraštuose, ši diena buvo galutinis įvairių mokesčių sumokėjimo terminas. Pavyzdžiui, XVI a. karčemininkai per šv. Martyną turėdavo sumokėti feodalinių valdų administracijai karčemos laikymo mokestį. XVII a. palivarkai būdavo išnuomojami nuo šv. Martyno iki kitų metų tos pačios dienos. Dar XX a. per šv. Martyną baigdavosi bernų ir mergų, t. y. žemės ūkio samdinių, samdos laikas. Šeimininkai atsidėkodami darbininkams surengdavo vaišes, kurių pagrindinis patiekalas buvęs kepta žąsis.
Šv. Martynas – likimo ir orų pranašas. Pagal tą dieną spėdavo orus. Žmonės sakydavo: „Jei Martynas ant ledo, tai Kalėdos ant vandens, jei Martynas ant vandens, tai Kalėdos ant ledo.“
Lapkričio 12 d. – Ožio diena.
Senovėje lietuviai šią dieną kviesdavo žiemą. Kad greičiau pasnigtų, piemenys aplink beržą tris kartus apvesdavo baltą ožką. Mažiausią piemenuką kartais užsodindavo ant ožkos raitą. Piemenys žaisdavo žaidimą „Oželis“ – prie galvos pridėję pirštus „badydavosi“, erzindavo vienas kitą.
Ožiai buvo papuošiami kaip karaliai – su karūnomis, vaišinami kopūstais ir morkomis. Šią dieną lauke ant laužo piemenukai paskutinį kartą kepdavo savo skanėstą – kiaušinienę iš dvylikos kiaušinių.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.