Mažoji kalbos palėpė

Elena SABALIAUSKIENĖ

Neretai girdime: namas parsiduoda, žodis rašosi, klausimas sprendžiasi ir t. t. Kartais netgi matome: raktai randasi (žr. nuotrauką). Tai gana dažnai pasitaikanti klaida, kai vietoj paprastųjų veiksmažodžio formų vartojamos sangrąžinės.

Lietuvių kalboje sangrąžinė forma vartojama šiais atvejais: kai veiksmą sau ar su savimi atlieka pats veikėjas (prausiasi, puošiasi, mankštinasi), kai reiškia dviejų ar kelių veikėjų tarpusavio veiksmą (kalbasi, pykstasi, mušasi) ir savaiminiam veiksmui ar būsenai reikšti (atsidarė durys, laikai keičiasi, nieko nesinori, visai nesimiega).

Yra keletas sangrąžinių žodžių, kurie be sangrąžos dalelės nevartojami, būtent: džiaugiasi, juokiasi, šaiposi, rąžosi. Galima sakyti šypso ir šypsosi, prašom sėsti ir sėstis, belsti ir belstis.

Sangrąžiniai veiksmažodžiai nevartotini, kai veiksmas negali vykti savaime. Netaisyklingus posakius taisome šitaip: namas parsiduoda (= parduodamas); butas išsinuomoja (= išnuomojamas); nosinė raidė rašosi (= rašoma); žodis kirčiuojasi (= kirčiuojamas); garsas tariasi (= tariamas); klausimas sprendžiasi (= sprendžiamas) ir t. t.

„Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas“ (patvirtintas 1997 m. gruodžio 18 d. nutarimu Nr. 68; Žin., 1998, Nr. 18-445) apibrėžia ir įvairių formų vartojimą. Jame nurodoma, jog veiksmažodžių išnuomoti, numatyti, parduoti, rašyti (kirčiuoti, linksniuoti, tarti), skaityti, statyti, žiūrėti ir pan. sangrąžinės formos nevartotinos neveikiamosios rūšies reikšme (jeigu veiksmas negali vykti savaime), pvz.: nusimato (= numatomas) oro atšalimas; paveikslas gražiai žiūrisi (= gražiai atrodo, gražu žiūrėti); knyga įdomiai skaitosi (= įdomu skaityti) ir t. t.

Sangrąžinė žodžio forma nevartojama kartu su įvardžio savęs formomis. Reikia rinktis tik sangrąžinį veiksmažodį, pvz.: gerai save užsirekomendavo – gerai užsirekomendavo, įprasčiau būtų gerai pasirodė, padarė gerą įspūdį; prisirašė sau visą sąsiuvinį taisyklių – prisirašė visą sąsiuvinį taisyklių; ieškosi sau žmonos – ieškosi žmonos.

Į save nukreiptam veiksmui reikšti netinka ir nesangrąžinė forma su įvardžiais savęs, save: dalyviai pristatė save – dalyviai prisistatė; mėgsta save puošti – mėgsta puoštis.

Kartais pridėti įvardžiai sau, su savimi, tarp savęs klaida nelaikomi, bet yra nebūtini, pvz.: nusirašiau sau tvarkaraštį – nusirašiau tvarkaraštį; jie tarp savęs pykstasi – jie pykstasi; pasiimsiu su savimi skėtį – pasiimsiu skėtį.

Šiuo metu jau toleruojami pasakymai su veiksmažodžiais matosi, girdisi, pvz.: iš čia toli matosi, kalbos girdisi ir pan. 1901 m. Jonas Jablonskis vietoj sangrąžinių formų matytis (matosi), girdėtis (girdisi) teikė vartoti bendratis matyti, girdėti. Vėliau žymusis kalbininkas jų jau netaisė. Naujų „Kalbos patarimų“ knygelėje „Gramatinės formos ir jų vartojimas“ tiek sangrąžinė, tiek nesangrąžinė šių veiksmažodžių formos laikomos bendrinės kalbos normomis. Pirmenybė, žinoma, teikiama pagrindiniam normos variantui – nesangrąžinei veiksmažodžių matyti, girdėti, jausti formai.

O dabar – apie veiksmažodžio rastis vartoseną. Šis žodis turi tokias reikšmes: darytis, atsitikti, pradėti būti, rodytis. Pvz., po lietaus daug grybų randasi; iš kur tų musių tiek radosi; pagaliau ir jis radosi sveikas. Veiksmažodis nevartojamas reikšme būti. Taigi raktai ne randasi kur nors, o yra pas budėtoją, grupėje ar kur kitur.

Vartosenoje dar dažnai pasitaiko neteiktinų vertinių, kuriuos reikėtų taisyti taip: kur randiesi (= esi); mes randamės (= esame) mieste; biblioteka randasi (= yra) gretimoje gatvėje; direktorius randasi pas save (= yra savo kabinete); ligonis randasi sunkioje būklėje (= yra sunkios būklės) ir t. t. Tokias rusų kalbos pavyzdžiu pasidarytas nenormines formas būtina taisyti.

O už lango jau šalvena, krenta pirmosios snaigės – žiema randasi.