Tapkime draugais!

Ne vienam vaikui palengvėja, kai mokytoja būna šalia

Paskelbė:

Paskelbta:


Birutė NENĖNIENĖ

Skyrė finansavimą

Švietimo skyriaus iniciatyva pirmąkart suorganizuotame pasitarime mokytojų padėjėjai išsiaiškino savo darbo kryptis ir problemas.

Mokytojo padėjėjo pareigybė yra prieš dvejus metus šalies švietimo sistemoje įdiegta naujovė.

Pagal rajono Švietimo skyriaus parengtą projektą šiemet iš Švietimo ir mokslo ministerijos buvo gautas finansavimas nuo rugsėjo pirmosios rajone įsteigti 6,5 mokytojų padėjėjų etatus. Šiuo metu mokyklos turi 10,5 mokytojų padėjėjų etato, daugiau nei pusė šių specialistų dirba vidurinėse mokyklose.

Švietimo ir mokslo ministerijos duomenimis, specialiųjų poreikių vaikai sudaro 10 proc. Lietuvos mokinių. Kasmet daugėja specialiųjų poreikių vaikų, ugdomų drauge su bendraamžiais bendrojo ugdymo klasėse. Jų ugdymo kokybei ir veiksmingumui gerinti buvo padidintas mokinio krepšelis ir įsteigti mokytojo padėjėjų etatai. Anksčiau šis darbas gulė vien ant pradinių klasių ar dalyko mokytojo pečių.

Pirmasis mokytojo pagalbininkas

Mokytojo padėjėjo misija – dirbti su mokiniu ar mokinių grupe, turinčiais didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendradarbiauti su dalyko mokytoju, auklėtoju, specialiuoju pedagogu, logopedu, kitais specialistais.

Į mokytojo padėjėjo darbo funkcijas pirmiausia įeina pagalba mokytojui: paruošti mokomąją medžiagą, padėti vaikui naudotis mokymo priemonėmis, kompensacine technika. Jo kompetencijai priskirta funkcija išsiaiškinti ir stebėti vaiko sveikatos būklę, laiku užkirsti kelią galimoms problemoms, suprasti vaiko savijautą, atpažinti emocijas, būseną, sugebėti paskatinti, nuraminti bei padėti gerai jaustis klasės bendruomenėje.

Ministerijos parengtame Mokytojo padėjėjo pavyzdiniame pareigybės aprašyme nurodyta, kad juo gali dirbti asmuo, turintis ne žemesnį kaip vidurinį išsilavinimą.

Nėra griežto apibrėžtumo

Švietimo ir mokslo ministerijos atlikti tyrimai atskleidė, jog mokyklos savo nuostatuose nėra griežtai apibrėžusios šių darbuotojų veiklos ir nėra sistemos, kuri padėtų stebėti šituos ypatingus vaikus. Dažnai psichologas, logopedas, mokytojo padėjėjas dirba kiekvienas sau, apie teikiamas paslaugas patys specialistai nesigarsina, mokyklų vadovai neinformuoja mokyklos bendruomenės apie mokytojų padėjėjų vykdomą veiklą. Dažnai ir tėvai nesupranta mokytojų padėjėjų darbo prasmės bei naudos. Šie darbuotojai prasčiausiai aprūpinti mokymo priemonėmis. Dirba jie už labai menką atlyginimą, atostogos perpus trumpesnės nei mokytojų.

Vieni kitiems reikalingi

Vilkaviškio pagrindinėje mokykloje mokytojo padėjėja dirbanti Donata Arlauskaitė šiemet baigė Marijampolės kolegijoje lietuvių kalbos ir tikybos pedagogiką, Vilniaus pedagoginiame universitete studijuoja lietuvių filologiją. „Darbas man yra įdomus, nes kolegijoje gautas teorines žinias galiu pasitikrinti praktiškai, o sutrikimų turintiems vaikams galiu padėti“, – sakė jauna specialistė. Savo reikalingumą šioje mokykloje ji pasitikrina konkrečiose situacijose, nes keturiolika pirmų-dešimtų klasių moksleivių mokomi pagal adaptuotas ar modifikuotas programas.

Vaikų sutrikimai yra įvairūs, daugiausia – ribotas intelektas. Atskirai tenka dirbti su cerebrinio paralyžiaus negalią turinčiu vaiku. Mokytoja sakė jaučiasi gerai jau vien dėl to, jog girdi vaikus sakant, kad jai būnant šalia jiems pasidaro lengviau atlikti užduotis. Koridoriuje sutikti mokinukai pasidžiaugia, jog jaunoji pagalbininkė gerai išaiškino medžiagą, todėl jie sėkmingai atliko namų darbus. „Vaikai drįsta pasikalbėti, išsipasakoti, kas juos slegia“, – sakė D.Arlauskaitė.

Moko gimtosios kalbos

Mokytojų padėjėjai ir kitose mokyklose dirba panašiai. Kybartų pagrindinėje mokykloje pirmus metus dirbančios Inesos Domantienės veikla nukreipta pagelbėti neįgaliam vaikui invalido vežimėlyje. Gižų Kazimiero Baršausko pagrindinėje mokykloje nuo šio rugsėjo dirbanti Marijampolės kolegiją baigusi ir Šiaulių pedagoginiame universitete neakivaizdžiai studijuojanti Irma Galeckienė sakė vos spėjanti suktis, nes tenka dirbti su 15 pagal adaptuotą ar modifikuotą programą mokomų vaikų. Pagalbos reikia keturiems vaikams Antupių skyriuje. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje Reginai Simonavičienei tenka dirbti su dvylika gimnazistų, mokomų pagal adaptuotą ir modifikuotą programą.

Vyresnio amžiaus moksleiviai yra jautrūs bendraamžių replikoms, todėl kartais drovisi tokios pagalbos ir jos vengia.

Didelę pedagoginio darbo patirtį turinčiai „Aušros“ vidurinės mokyklos mokytojo padėjėjai Vandai Puskunigienei daugiausia tenka pagelbėti pradinukų mokytojoms. Jos nuomone, didelėje mokykloje turėtų dirbti mažiausiai du padėjėjai: vienas pradinėse klasėse, kitas vyresnėse. Ji kaip teigiamą pavyzdį pateikė pastebėjimą iš Danijos mokyklų: ten kiekvienoje pradinukų klasėje dirba po mokytoją pagalbininką, kuriam keliamas tikslas išmokyti vaikus gimtosios danų kalbos.

Reikia žinių ir komandos

Mūsų mokyklose daugėja ne vien specialiųjų poreikių vaikų, bet daugiau atsiranda ir tokių, kuriems sunku mokytis pagal bendrąją programą. Dirbantys ir labai užimti įvairia veikla tėvai pritrūksta laiko padėti savo vaikui. Be to, ryškėja nauja pagalbos reikalingų moksleivių grupė – atvykusieji ar grįžusieji iš užsienio.

Ne visų mokyklų finansinės galimybės leidžia įsisteigti mokytojo padėjėjo etatus. Ne mažesnė problema ta, kad neatsiranda norinčių aukotis šiame darbo bare. Ministerijos reikalavimas, jog į mokytojo padėjėjo etatą pretenduojančiam žmogui užtenka vidurinio išsilavinimo, nelabai atitinka tikrovę. Dabar mokyklose dirbantys mokytojų padėjėjai iš savo patirties liudija, kad be specialių žinių ir gebėjimo bendrauti šioje vietoje neįsitvirtinsi. Be to, efektyvios veiklos galima tikėtis tik tada, kai mokykloje dirba specialistų komanda.

 


Pasidalinkite šiuo straipsniu:


Parašykite komentarą


Praradote slaptažodį?

naujausi straipsniai

Įvykiai

reklama

statistika


Hey.lt - Interneto reitingai
Skip to content