Birutė NENĖNIENĖ
Švietimo taryba pritarė
Šį trečiadienį Švietimo skyriaus vedėjas A.Serneckas Savivaldybės švietimo tarybai pristatė rajono mokyklų tinklo pertvarkos 2008–2012 metais bendrojo plano projektą. Tarybos nariai atviru balsavimu pritarė pakoreguotam projektui bei atskirai balsavo už punktus dėl kai kurių mokyklų reorganizavimo ar uždarymo. Švietimo taryba, kuriai priklauso per trisdešimt mokyklų bendruomenių atstovų (mokytojai, mokiniai, tėvai), išreikšdama savo nuomonę pagaliau davė postūmį rajono politikams, kurie daug metų neapsisprendė dėl gimnazijos steigimo Vilkaviškyje.
Buvo pritarta projekte siūlomam variantui nuo 2009 metų rugsėjo 1 dienos reorganizuoti rajono centro mokyklų tinklą.
„Aušros“ vidurinė mokykla, pertvarkiusi vidaus struktūrą, po vidurinio ugdymo programos akreditacijos nuo 2009 metų rugsėjo taps gimnazija, kurioje mokysis 9–12 klasių (gimnazijos 1–4 klasių) mokiniai. Salomėjos Nėries vidurinė mokykla nuo numatomos datos reorganizuojama į pagrindinę mokyklą, kurioje komplektuojamos 5–10 bendrojo ugdymo klasės. Vilkaviškio pagrindinė mokykla gyvuos kaip ir iki šiol. Be to, mieste atsiras dar viena mokykla – Vilkaviškio pradinė, kurios pagrindas būtų Salomėjos Nėries ir „Aušros“ mokyklų pradinės klasės.
Pageidavo aiškumo
Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos taryba įteikė prašymą atidėti sprendimo priėmimą dėl jų mokyklos reorganizavimo į pagrindinę mokyklą. Jie prašė Švietimo skyriaus leisti susipažinti su metodika, kuria remiantis buvo atliktas skaičiavimas įvertinant mokyklas.
Švietimo skyriaus vedėjas posėdyje dalyvavusiems švietimo tarybos nariams paaiškino, jog vertinimuose viskas skaidru.
Skaičiavimai daryti pagal tokią metodiką, pagal kokią dirba mokyklų akreditavimo komisijų nariai, remtasi mokyklų duomenimis ir rezultatais. Beje, prieš trejus metus patvirtintame strateginiame plane Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinė mokykla nebuvo įsirašiusi vizijos siekti gimnazijos statuso. „Aušros“ vidurinė mokykla turėjo tokią viziją ir į savo tikslą ėjo nuosekliai. Šios mokyklos abiturientų egzaminų rezultatai stabilesni ir geresni, mokykla turi pranašumų ir pagal kitus rodiklius.
Posėdyje dalyvavęs rajono Savivaldybės vicemeras Jonas Meškauskas mero vardu padėkojo švietimo tarybos nariams už supratimą ir pritarimą projektui, Švietimo skyriaus vedėjui – už išsamią ir argumentuotą analizę bei suformuluotas aiškias išvadas.
Galutinį sprendimą gruodžio 14 dieną įvyksiančio rajono Savivaldybės tarybos posėdžio metu padarys politikai – Tarybos nariai.
Anksčiau su projektu buvo supažindinti rajono bendrojo lavinimo mokyklų vadovai, jis paskelbtas Vilkaviškio savivaldybės tinklalapyje.
Remiamasi dokumentais
Bendrojo plano naujos redakcijos projektas parengtas remiantis analizėmis: esamu ir numatomu mokinių skaičiumi, gimstamumu, finansavimu iš moksleivių krepšelio, higienos normų atitikimu, pačių mokyklų strateginiais planais ir prognozėmis ateičiai ir kt. Tačiau jis nėra kaip nekintanti dogma – galės būti koreguojamas keičiantis valstybės švietimo politikai ar situacijai vietose.
Bendrojo plano koregavimas 2007 metais buvo numatytas rajono Savivaldybės tarybos patvirtintame 2005–2012 mokyklų tinklo pertvarkos plane (2005 metų gruodžio 28 dienos sprendimas).
Švietimo skyrius, remdamasis pačių mokyklų duomenimis, atliko vidurinių mokyklų monitoringą, kuris atspindi pokyčius bei pasiekimus. Pagal veiklos rezultatus rajono vidurkio neviršijusioms mokykloms nelieka vilties įveikti akreditacijos reikalavimų.
Lietuvos švietimo strategijoje numatoma, jog 2012 metais visi bendrojo lavinimo mokyklų vienuoliktokai ir dvyliktokai šimtu procentų turėtų mokytis pagal akredituotas programas, tai yra gimnazijose. Taigi tais metais vidurinių mokyklų apskritai neliks.
Mokinių mažės
Švietimo skyriaus vedėjo atlikta analizė rodo, jog nuo 1994 m. iki 2006 m. rajone gimė trečdaliu vaikų mažiau (apie 30 proc.). Maždaug prieš aštuonerius devynerius metus į mokyklas ateidavo 800 pirmokų.
Remiantis rajono Civilinės metrikacijos skyriaus įrašų duomenimis, tikėtina, jog 2010-aisiais mokyklos sulauks tik 400 pirmokėlių. Tai ne galutinis skaičius, nes dalis užregistruotų naujagimių su tėvais išvykę gyventi į Angliją, Airiją ar kitas šalis, be to, rajonas gali pasipildyti imigrantais.
Per pastaruosius ketverius metus mokinių sumažėjo tūkstančiu: nuo 8447 (2004 m. ) iki 7402 (2007 m.), ir ta duobė vis labiau gilės. Pagal gimstamumą (neįskaitant migracijos įtakos) prognozuojama, jog nuo 2008 iki 2016 metų moksleivių skaičius kasmet mažės – vidutiniškai po 224 mokinius.
Pagal mokinio krepšelio metodiką apskaičiuotos „tuščios“ mokymosi vietos smarkiai išaugtų, todėl tai yra viena iš svarbių priežasčių, kodėl mokyklų tinklas turi būti pertvarkomas sparčiau.
Taps pagrindinėmis arba skyriais
Tikėtina, jog 2010 m. rugsėjo 1 d. į Pajevonio ir Vištyčio Petro Kriaučiūno vidurinių mokyklų vienuoliktas klases neateis po penkiolika mokinių.
Remiantis turimais duomenimis, ir tolesniais metais čia mokinių nedaugės, todėl 2010 metais šiose mokyklose numatoma vienuoliktų klasių nekomplektuoti, o mokinius pavėžėti į Kybartų Kristijono Donelaičio gimnaziją. Bendrojo plano projekte įrašyta, jog 2011 metais abi šias įstaigas numatoma reorganizuoti į pagrindines mokyklas. Bartninkų Jono Basanavičiaus, Gražiškių, Sūdavos ir Virbalio vidurinių mokyklų pastarųjų metų duomenys rodo, jog sunkiai tikėtina, kad akredituojamos jos galėtų surinkti privalomą balų skaičių ir tapti gimnazijomis. Šios mokyklos savo strateginiuose planuose ir nėra numačiusios vizijos tapti gimnazijomis. Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. jas numatoma reorganizuoti į pagrindines.
Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. siūloma 9–10 klasių nekomplektuoti Pašeimeniuose ir nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio mokyklą pertvarkyti į pradinę bei priskirti Bartninkų Jono Basanavičiaus vidurinei mokyklai. Dėl neaiškaus ateisiančių vaikų skaičiaus sunku prognozuoti Kybartų darželio–mokyklos „Ąžuoliukas“ ateitį, todėl siūloma čia nuo 2011 metų nekomplektuoti pirmos klasės, o 2014 metais įstaigą reorganizuoti į lopšelį–darželį. Tikėtina, kad nuo 2012 m. rugsėjo mėnesio Klampučių pagrindinė mokykla taps vienos iš Vilkaviškio mokyklų skyriumi. Paežerių pagrindinei mokyklai šiemet ugdymo procesui užtikrinti trūko 30 tūkst. litų mokinio krepšelio lėšų. Jeigu mokinių dar sumažės, nuo 2012 metų ją numatoma palikti skyriumi.
Giedrių pagrindinei mokyklai irgi trūksta mokinio krepšelio lėšų, tačiau šiai įstaigai realu nuo 2009 m. rugsėjo tapti pagrindine jaunimo mokykla, kurioje būtų mokomi mokiniai, stokojantys mokymosi motyvacijos. Tokią praktiką bei viziją turi ir mokyklos bendruomenė, tuo labiau kad ministerija kitais metais atrinks tris šalies mokyklas, kurios būtų finansuojamos kaip jaunimo mokyklos.
Anksčiau ar vėliau išnyks
Bartninkų Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos Vartų skyriuje šiuo metu mokoma 11 vaikų, po dvejų metų ruošiasi lankyti devyni. Jei tai pasitvirtins, mokyklos neliks, šio krašto vaikai bus pavėžėjami į Bartninkus.
Pūstapėdžių skyrių siūloma uždaryti 2011 metais, moksleiviai būtų vežami į Vilkaviškio pagrindinę mokyklą.
Karalkrėslio skyrių numatoma uždaryti 2012 metais (jei vaikų bus mažiau nei dešimt) ir mokinius vežti į Gražiškių mokyklą. Nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. siūloma uždaryti Kybartų pagrindinės mokyklos Vilkupių ir Matlaukio skyrius, nes mažėjant mokinių neapsimoka skirti didelių investicijų ir kapitališkai tvarkyti šias mokyklas.
Prabanga būtų įdėti lėšas į Piliakalnių skyriaus rekonstrukciją, žinant, jog šiame krašte vaikų sparčiai mažės. Švietimo taryba palaikė Bartninkų Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos direktoriaus nuostatą skyrių uždaryti nuo 2008 m. rugsėjo, o vaikus pavėžėti į Bartninkus.
Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos Daržininkų skyrius dėl vaikų skaičiaus turėtų išsilaikyti iki 2012 metų.
Kitų mokyklų šio etapo pertvarkos nepalies.
Švietimo įstaigų pertvarkos planą pristatęs Švietimo skyriaus vedėjas minėjo, jog vietoj uždaromų mokyklų turėtų būti steigiama kažkas nauja: ikimokyklinės, priešmokyklinės grupės, dienos ir daugiafunkciai centrai bei kitokios vaikų ir paauglių užimtumo grupės.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.