Birutė NENĖNIENĖ
Sparčiai į gyvenimą skverbiasi informacinės technologijos, tačiau knygos lapų šnaresio neatstos net ir tobuliausia technologija – su tokia mintimi buvo pradėta rajoninė bibliotekininkų konferencija prasmingu pavadinimu „Įsileiskit, knygos. Šiandien žemėj lyja“.
Pirmojo tokio renginio organizatorės – Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos bibliotekos vedėja Zita Matulaitienė ir jos kolegės Gema Isodienė bei Jolanta Čibirkienė – sulaukė mokyklos direktorės Dainos Juškauskienės ir mokytojų pagalbos. Dalykiškus pranešimus paįvairino moksleivių literatūrinė kompozicija, skambios dainos ir šokiai. Šios mokyklos bibliotekininkės įteikė apdovanojimus aktyviausiems akcijos „Draugauk su knyga. Atrask lietuvišką knygą“ nugalėtojams.
Apie Vilkaviškio viešosios bibliotekos renginius vaikams kalbėjo jos direktorė Vilija Gilienė, savo darbo patirtimi organizuojant akciją pasidalijo Vilkaviško Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos bibliotekininkė Jolanta Čibirkienė. Lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rima Šlivinskienė iškėlė problemą dėl privalomų pagal programą perskaityti kūrinių.
Švietimo skyriaus vyresn. specialistė Rita Vaščėgienė parengė pranešimą apie projektinį darbą, perdavė Švietimo skyriaus padėką už kūrybišką darbą Vilkaviškio S.Nėries vidurinės mokyklos bibliotekos vedėjai Zitai Matulaitienei.
Kita renginio viešnia – Vaikų literatūros centro direktorė, išrinkta šalies Metų bibliotekininke, Aldona Augustaitienė kalbą pradėjo nuo jos matomų ir jaučiamų viltingų ženklų, jog skaitymas vis tik grįš į šeimas, į visuomenę. Vilkaviškyje jai iškart įstrigo tai, jog konferencijos programoje pamatė įrašytas rėmėjų verslininkų ir ūkininkų pavardes. Iš to kyląs pasidrąsinimas, jog verta ieškoti idėjų ir kelių, kaip populiarinti knygą, išmokti prašyti paramos projektams.
Sveikintina, kad mūsų šalies vyriausybė susivokė, jog skaitymas, kultūra, išsilavinimas taip pat yra svarbi gyvenimo dalis, tad praėjusių metų pabaigoje buvo patvirtinta Skaitymo skatinimo programa.
Tačiau socialinė ir kultūrinė aplinka ne visuomet yra palanki vaikui susidraugauti su knyga. Lektorė, remdamasi apibendrintų sociologinių tyrimų rezultatais, kėlė klausimus: kas yra skaitymas, kokius jausmus kelia perskaityta knyga, kaip dažnai tėvai skaito knygas savo mažiems vaikams ir t. t.
Iš tyrimų išaiškėjo, jog skaitymas vis rečiau esti kaip malonus užsiėmimas, todėl šis abejingumas pridangstomas kita priežastimi: knygos brangios, daug kam neįperkamos. Kita „naujiena“ – nuo skaitymo atbaido… mokytojai. Kai vaikams užduodama perskaityti nurodytą skaičių puslapių, jie bibliotekoje ir teiraujasi tik tokios apimties knygos. Todėl pats metas atnaujinti užklasinio skaitymo knygų sąrašus ir jau šį pavasarį galvoti apie vasaros skaitymo organizavimą (rengti įvairius renginius įvairiose erdvėse). Tokia kryptinga veikla įpratintų vaikus skaityti, o skaitymo procesas teiktų malonumą, renginių dalyviai bendrautų, dalytųsi jausmais ir nuomonėmis su bendraamžiais, kitais bendraminčiais. Pastaruoju metu bibliotekininkai iš vaikų dažniausiai išgirsta, jog vieną ar kitą knygą jiems perskaityti liepė mokytojas, tik retai kuriam būna pataręs draugas.
Nepasakysi, kad tėvai mažiems vaikams neperka knygų, bet jų pasirinkimas sutampa su pastaruoju metu knygynuose esančia gausia pasiūla įvairių spalvingų enciklopedinių leidinių. Dažnai vaikui neišlieka įspūdžio, kokia buvusi pirmoji mėgstamiausia jo knyga. Tačiau suaugusiųjų nuogąstavimų, jog vaikai skaito ne tai ir ne taip, kaip jie vaikystėje, nereikia priimti „už tikrą pinigą“, nes kiekvienai kartai ir laikmečiui – kitoks pasirinkimas. Lektorė pabrėžė, kad bibliotekininkas turi jausti, ko reikia vaikui. Paprastai jie pageidauja skaityti tai, „ką visi skaito“. Jau praėjo „Hario Poterio laikai“, vaikai ieško kitų panašių herojų.
Svarbi dar viena aplinkybė: į skaitymą šeimoje visų pirma žiūrima kaip į pragmatišką dalyką. Tėvai, įvertindami skaitymo reikšmę, pirmiausia pažymi tai, jog jų vaikai gauna informacijos, žinių, bet ne tai, kad skaitant žadinamos emocijos ir vaizdiniai. Namų bibliotekas tėvai taip pat formuoja iš tokių knygų, kurios vaikui būtų naudingos, siekiant geresnio mokomųjų dalykų pažymio. Kalbėdama apie jauniausio amžiaus skaitytojus viešnia teigė, jog mūsų šalyje jie į bibliotekas ateina per vėlai. Užsienyje vaikas prie knygos pratinamas nuo mažens, o mūsų tėvai pramokusį skaityti ir lankyti mokyklą vaiką tarsi nubaudžia, nes liaunasi jam skaitę knygeles.
Kalbėdama apie projektą „2008-ieji – skaitymo metai“, kurio pristatymas įvyko gruodžio 6 dieną Vilniuje, V.Augustaitienė akcentavo, jog ši programa nėra tik noras sausai išdėstyti, kodėl skaitymas yra svarbus, ar įbrukti į rankas knygą kiekvienam, mažiausiai to norinčiam. Tai tiesiog siekimas suteikti progą panašių polinkių žmonėms bendrauti parodant, kad knygos dar gyvuoja, o skaitymas gali būti malonus dalykas net tiems, kurie iki šiol neskaitė. Juk knyga – puikiausias būdas surasti draugų, sužinoti, išmokti, lavinti vaizduotę.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.