Bibliotekininkių tikslas – atskleisti skaitymo žavesį ir skatinti smalsumą

Birutė NENĖNIENĖ

Spar­čiai į gy­ve­ni­mą skver­bia­si in­for­ma­ci­nės tech­no­lo­gi­jos, ta­čiau kny­gos la­pų šna­re­sio neats­tos net ir to­bu­liau­sia tech­no­lo­gi­ja – su to­kia min­ti­mi bu­vo pra­dė­ta ra­jo­ni­nė bib­lio­te­ki­nin­kų kon­fe­ren­ci­ja pra­smin­gu pa­va­di­ni­mu „Įsi­leis­kit, kny­gos. Šian­dien že­mėj ly­ja“.

Pir­mo­jo to­kio ren­gi­nio or­ga­ni­za­to­rės – Vil­ka­viš­kio Sa­lo­mė­jos Nė­ries vi­du­ri­nės mo­kyk­los bib­lio­te­kos ve­dė­ja Zi­ta Ma­tu­lai­tie­nė ir jos ko­le­gės Ge­ma Iso­die­nė bei Jo­lan­ta Či­bir­kie­nė – su­lau­kė mo­kyk­los di­rek­to­rės Dai­nos Juš­kaus­kie­nės ir mo­ky­to­jų pa­gal­bos. Da­ly­kiš­kus pra­ne­ši­mus paį­vai­ri­no moks­lei­vių li­te­ra­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja, skam­bios dai­nos ir šo­kiai. Šios mo­kyk­los bib­lio­te­ki­nin­kės įtei­kė ap­do­va­no­ji­mus ak­ty­viau­siems ak­ci­jos „Drau­gauk su kny­ga. At­rask lie­tu­viš­ką kny­gą“ nu­ga­lė­to­jams.

Apie Vil­ka­viš­kio vie­šo­sios bib­lio­te­kos ren­gi­nius vai­kams kal­bė­jo jos di­rek­to­rė Vi­li­ja Gi­lie­nė, sa­vo dar­bo pa­tir­ti­mi or­ga­ni­zuo­jant ak­ci­ją pa­si­da­li­jo Vilkaviško Salomėjos Nėries vidurinės mo­kyk­los bib­lio­te­ki­nin­kė Jo­lan­ta Či­bir­kie­nė. Lie­tu­vių kal­bos mo­ky­to­ja me­to­di­nin­kė Ri­ma Šli­vins­kie­nė iš­kė­lė pro­ble­mą dėl pri­va­lo­mų pa­gal pro­gra­mą per­skai­ty­ti kū­ri­nių.

Švie­ti­mo sky­riaus vy­resn. spe­cia­lis­tė Ri­ta Vaš­čė­gie­nė pa­ren­gė pra­ne­ši­mą apie pro­jek­ti­nį dar­bą, per­da­vė Švie­ti­mo sky­riaus pa­dė­ką už kū­ry­biš­ką dar­bą Vil­ka­viš­kio S.Nė­ries vi­du­ri­nės mo­kyk­los bib­lio­te­kos ve­dė­jai Zi­tai Ma­tu­lai­tie­nei.

Ki­ta ren­gi­nio vieš­nia – Vai­kų li­te­ra­tū­ros cent­ro di­rek­to­rė, iš­rink­ta ša­lies Me­tų bib­lio­te­ki­nin­ke, Al­do­na Au­gus­tai­tie­nė kal­bą pra­dė­jo nuo jos ma­to­mų ir jau­čia­mų vil­tin­gų ženk­lų, jog skai­ty­mas vis tik grįš į šei­mas, į vi­suo­me­nę. Vil­ka­viš­ky­je jai iš­kart įstri­go tai, jog kon­fe­ren­ci­jos pro­gra­mo­je pa­ma­tė įra­šy­tas rė­mė­jų vers­li­nin­kų ir ūki­nin­kų pa­var­des. Iš to ky­ląs pa­si­drą­si­ni­mas, jog ver­ta ieš­ko­ti idė­jų ir ke­lių, kaip po­pu­lia­rin­ti kny­gą, iš­mok­ti pra­šy­ti pa­ra­mos pro­jek­tams.

Svei­kin­ti­na, kad mū­sų ša­lies vy­riau­sy­bė su­si­vo­kė, jog skai­ty­mas, kul­tū­ra, iš­si­la­vi­ni­mas taip pat yra svar­bi gy­ve­ni­mo da­lis, tad praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je bu­vo pa­tvir­tin­ta Skai­ty­mo ska­ti­ni­mo pro­gra­ma.

Ta­čiau so­cia­li­nė ir kul­tū­ri­nė ap­lin­ka ne vi­suo­met yra pa­lan­ki vai­kui su­si­drau­gau­ti su kny­ga. Lek­to­rė, rem­da­ma­si api­bend­rin­tų so­cio­lo­gi­nių ty­ri­mų re­zul­ta­tais, kė­lė klau­si­mus: kas yra skai­ty­mas, ko­kius jaus­mus ke­lia per­skai­ty­ta kny­ga, kaip daž­nai tė­vai skai­to kny­gas sa­vo ma­žiems vai­kams ir t. t.

Iš ty­ri­mų išaiš­kė­jo, jog skai­ty­mas vis re­čiau es­ti kaip ma­lo­nus už­siė­mi­mas, to­dėl šis abe­jin­gu­mas pri­dangs­to­mas ki­ta prie­žas­ti­mi: kny­gos bran­gios, daug kam neį­per­ka­mos. Ki­ta „nau­jie­na“ – nuo skai­ty­mo at­bai­do… mo­ky­to­jai. Kai vai­kams už­duo­da­ma per­skai­ty­ti nu­ro­dy­tą skai­čių pus­la­pių, jie bib­lio­te­ko­je ir tei­rau­ja­si tik to­kios apim­ties kny­gos. To­dėl pa­ts me­tas at­nau­jin­ti už­kla­si­nio skai­ty­mo kny­gų są­ra­šus ir jau šį pa­va­sa­rį gal­vo­ti apie va­sa­ros skai­ty­mo or­ga­ni­za­vi­mą (reng­ti įvai­rius ren­gi­nius įvai­rio­se erd­vė­se). To­kia kryp­tin­ga veik­la įpra­tin­tų vai­kus skai­ty­ti, o skai­ty­mo pro­ce­sas teik­tų ma­lo­nu­mą, ren­gi­nių da­ly­viai bend­rau­tų, da­ly­tų­si jaus­mais ir nuo­mo­nė­mis su bend­raam­žiais, ki­tais bend­ra­min­čiais. Pas­ta­ruo­ju me­tu bib­lio­te­ki­nin­kai iš vai­kų daž­niau­siai iš­girs­ta, jog vie­ną ar ki­tą kny­gą jiems per­skai­ty­ti lie­pė mo­ky­to­jas, tik re­tai ku­riam bū­na pa­ta­ręs drau­gas.

Ne­pa­sa­ky­si, kad tė­vai ma­žiems vai­kams ne­per­ka kny­gų, bet jų pa­si­rin­ki­mas su­tam­pa su pa­sta­ruo­ju me­tu kny­gy­nuo­se esan­čia gau­sia pa­siū­la įvai­rių spal­vin­gų en­cik­lo­pe­di­nių lei­di­nių. Daž­nai vai­kui neiš­lie­ka įspū­džio, ko­kia bu­vu­si pir­mo­ji mėgs­ta­miau­sia jo kny­ga. Ta­čiau suau­gu­sių­jų nuo­gąs­ta­vi­mų, jog vai­kai skai­to ne tai ir ne taip, kaip jie vai­kys­tė­je, ne­rei­kia priim­ti „už tik­rą pi­ni­gą“, nes kiek­vie­nai kar­tai ir laik­me­čiui – ki­toks pa­si­rin­ki­mas. Lek­to­rė pa­brė­žė, kad bib­lio­te­ki­nin­kas tu­ri jaus­ti, ko rei­kia vai­kui. Pap­ras­tai jie pa­gei­dau­ja skai­ty­ti tai, „ką vi­si skai­to“. Jau praė­jo „Ha­rio Po­te­rio lai­kai“, vai­kai ieš­ko ki­tų pa­na­šių he­ro­jų.

Svar­bi dar vie­na ap­lin­ky­bė: į skai­ty­mą šei­mo­je vi­sų pir­ma žiū­ri­ma kaip į pra­gma­tiš­ką da­ly­ką. Tė­vai, įver­tin­da­mi skai­ty­mo reikš­mę, pir­miau­sia pa­žy­mi tai, jog jų vai­kai gau­na in­for­ma­ci­jos, ži­nių, bet ne tai, kad skai­tant ža­di­na­mos emo­ci­jos ir vaiz­di­niai. Na­mų bib­lio­te­kas tė­vai taip pat for­muo­ja iš to­kių kny­gų, ku­rios vai­kui bū­tų nau­din­gos, sie­kiant ge­res­nio mo­ko­mų­jų da­ly­kų pa­žy­mio. Kal­bė­da­ma apie jau­niau­sio am­žiaus skai­ty­to­jus vieš­nia tei­gė, jog mū­sų ša­ly­je jie į bib­lio­te­kas atei­na per vė­lai. Už­sie­ny­je vai­kas prie kny­gos pra­ti­na­mas nuo ma­žens, o mū­sų tė­vai pra­mo­ku­sį skai­ty­ti ir lan­ky­ti mo­kyk­lą vai­ką tar­si nu­bau­džia, nes liau­na­si jam skai­tę kny­ge­les.

Kal­bė­da­ma apie pro­jek­tą „2008-ie­ji – skai­ty­mo me­tai“, ku­rio pri­sta­ty­mas įvy­ko gruo­džio 6 die­ną Vil­niu­je, V.Au­gus­tai­tie­nė ak­cen­ta­vo, jog ši pro­gra­ma nė­ra tik no­ras sau­sai iš­dės­ty­ti, ko­dėl skai­ty­mas yra svar­bus, ar įbruk­ti į ran­kas kny­gą kiek­vie­nam, ma­žiau­siai to no­rin­čiam. Tai tie­siog sie­ki­mas su­teik­ti pro­gą pa­na­šių po­lin­kių žmo­nėms bend­rau­ti pa­ro­dant, kad kny­gos dar gy­vuo­ja, o skai­ty­mas ga­li bū­ti ma­lo­nus da­ly­kas net tiems, ku­rie iki šiol ne­skai­tė. Juk kny­ga – pui­kiau­sias bū­das su­ras­ti drau­gų, su­ži­no­ti, iš­mok­ti, la­vin­ti vaiz­duo­tę.