Ačiū už grožio puoselėjimą

Ap­si­lan­kęs Pa­je­vo­nio mies­te­ly­je, se­niū­ni­jos cent­re, vi­sa­da jį ma­tai kaž­kuo pa­si­kei­tu­sį, pa­gra­žė­ju­sį.

Mes, pa­je­vo­nie­čiai, džiau­gia­mės, kad tu­ri­me to­kių rū­pes­tin­gų, gro­žį my­lin­čių žmo­nių.

Se­niū­ni­jos šei­mi­nin­kas Ge­di­mi­nas Bi­si­kirs­kas įdė­jo daug pa­stan­gų tvar­kant ir gra­ži­nant mū­sų mies­te­lį. Jis vi­suo­met pa­ta­ria, rei­ka­lui esant pa­de­da, rū­pi­na­si ne tik cent­re, bet ir ato­kiau gy­ve­nan­čiais žmo­nė­mis. Už­su­kęs į se­niū­ni­ją jį ra­si links­mą, švy­tin­tį ge­ru­mu.

Tuo ge­ru­mu, at­ro­do, „už­si­krė­tė“ ir vi­si se­niū­ni­jos dar­buo­to­jai. Su­tik­ta se­niū­no pa­va­duo­to­ja Vil­ma End­riu­kai­tie­nė ir­gi vi­sa­da pa­kal­bins, už­jaus, pa­tars. Dėl že­mės rei­ka­lų pro­ble­mų taip pat ne­ky­la, nes sa­vo dar­bą dir­ba ge­ri spe­cia­lis­tai.

To­kių pui­kių žmo­nių Pa­je­vo­ny yra ir dau­giau. Vie­na iš jų – Te­re­sė Dai­li­da­vi­čie­nė, veik­li, darbš­ti, gro­žį my­lin­ti mo­te­ris.

No­ri­si pa­dė­ko­ti šiems žmo­nėms už pa­stan­gas pa­vers­ti Pa­je­vo­nį gra­žiu, jau­kiu kam­pe­liu. Juk kai ap­link gra­žu – vi­sų šir­dy­se švie­siau.

Ele­na AL­KE­VI­ČIE­NĖ

Pa­je­vo­nio se­niū­ni­jos gy­ven­to­ja