Socialinės įmonės – neįgaliųjų integracija į darbo rinką ir visuomenę

Paskelbė:

Paskelbta:

2007-12-18

Pastaruoju metu Lietuvoje didelis dėmesys yra skiriamas neįgaliems asmenims. Ypač pajutus darbo jėgos trūkumą, darbdaviai palankiau ėmė žiūrėti į šiuos asmenis, vis daugiau neįgalių asmenų įdarbinami į aktyvias darbo rinkos politikos priemones. Didžioji šių žmonių dalis – neįgalieji, kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis. Šiems asmenims vis drąsiau kuriamos naujos darbo vietos.

Nuo 2004 metų, įsigaliojus socialinių įmonių įstatymui, neįgalieji dar tvirčiau žengė į verslo pasaulį. Daugeliui neįgaliųjų pavyksta įsidarbinti socialinėse įmonėse, kurių šiuo metu Lietuvoje įsisteigė 59, iš jų 37 suteiktas neįgaliųjų socialinės įmonės statusas. Socialinių įmonių įstatyme numatyta valstybės pagalba per 1500 tikslinėms grupėms priklausančių asmenų padėjo išlaikyti darbo vietas, įdarbinta per 300 žmonių su negalia. Nuo įstatymo įsigaliojimo dienos socialinės įmonės, pasinaudojusios valstybės pagalba, įsteigė per 100 naujų darbo vietų neįgaliesiems ir pritaikė 85, per 200 žmonių su negalia – darbo ir poilsio aplinką.

Didžioji dauguma socialinių įmonių veikia Vilniuje ir Kaune, tačiau yra įsikūrusių ir mažesniuose miestuose – Alytuje, Mažeikiuose, Kupiškyje, Pakruojyje, Kaišiadoryse ir kt.

Vilkaviškio darbo biržos aptarnaujamoje teritorijoje kol kas nėra įsikūrusių socialinių įmonių, nors darbdaviai jau domisi šia galimybe.

Siekiant kompensuoti socialinėms įmonėms papildomas išlaidas, susijusias su nustatytoms grupėms priklausančių darbuotojų darbinių įgūdžių stoka, jų mažesniu darbo našumu ar ribotu darbingumu, numatoma finansinė valstybės parama.

Socialinei įmonei gali būti skiriama 3 rūšių valstybės pagalba:

• darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija;

• subsidija darbo vietoms įsteigti, neįgaliųjų darbuotojų darbo vietoms pritaikyti ir jų darbo priemonėms įsigyti ar pritaikyti;

• subsidija tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti.

Neįgaliųjų socialinės įmonės statusą turinčiai įmonei valstybės pagalba dar didesnė – papildomai gali būti skiriama dar 3 rūšių valstybės pagalba:

• subsidija neįgaliųjų darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti;

• subsidija papildomoms administracinėms ir transporto išlaidoms kompensuoti;

• subsidija asistento (gestų kalbos vertėjo) išlaidoms kompensuoti.

Apčiuopiamą paramą darbdaviui sudaro darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija. Ji apskaičiuojama procentais nuo kiekvienam socialinėje įmonėje dirbančiam ir tikslinei grupei priklausančiam darbuotojui tą mėnesį apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, tačiau neviršijant 2 MMA dydžio ir nuo šio darbo užmokesčio apskaičiuotų draudėjo privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokų sumos. Jei darbdavys įdarbina neįgalius asmenis, jis gali gauti šią kompensaciją, kuri sudaro 60 proc. nurodytos sumos. Pvz., jei vieno darbuotojo atlyginimas sudaro 1200 Lt, darbo birža gali padengti 720 litų darbo užmokesčio. Priklausomai nuo atlyginimo dydžio, darbdaviui, įdarbinusiam 5 neįgaliuosius, ši kompensacija per vienus metus gali siekti iki 65 tūkst. litų.

Į socialines įmones gali būti įdarbinami šie tikslinių grupių asmenys: neįgalieji; ilgalaikiai bedarbiai; asmenys, kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 5 metai; motina ar tėvas, kurie vieni augina vaiką iki 8 metų; asmenys, grįžę iš laisvės atėmimo vietų. Tačiau minėtos rūšies kompensacija tik už neįgalųjį darbuotoją mokama visą jo darbo įmonėje laiką, už kitus – tik iki 1 metų.

Darbdavys, steigdamas darbo vietą ar pritaikydamas neįgalaus darbuotojo darbo vietą ir jo darbo priemonių įsigijimo ar pritaikymo išlaidoms kompensuoti,???? gali gauti subsidiją, tačiau ji vienai darbo vietai negali būti didesnė kaip 40 MMA dydžio. Pvz., darbdaviui įsteigus 5 darbo vietas, ši subsidija gali siekti iki 140 tūkst. litų. Įsteigta darbo vieta turi būti išlaikyta ne trumpiau kaip 36 mėnesius.

Darbdavys taip pat gali gauti subsidiją tikslinėms grupėms priklausantiems darbuotojams mokyti. Bendrojo pobūdžio mokymui kompensuojama iki 80 proc., specialiam mokymui – iki 45 proc. reikalingų išlaidų.

Subsidija neįgalių darbuotojų darbo aplinkai, gamybinėms ir poilsio patalpoms pritaikyti yra skiriama siekiant kompensuoti neįgaliųjų socialinių įmonių išlaidas, skirtas kliūtims, susidarančioms dėl neįgalaus darbuotojo negalios ir trukdančioms darbuotojui patekti į darbo vietą ar įmonėje esančias poilsio patalpas, pašalinti.

Subsidija papildomoms administracinėms išlaidoms kompensuoti skiriama siekiant kompensuoti neįgaliųjų socialinių įmonių papildomas administravimo išlaidas, susidarančias dėl neįgalaus darbuotojo darbo. Jeigu socialinė įmonė organizuoja joje dirbančių neįgalių darbuotojų vežimą į darbą ir iš darbo, taip pat šių neįgalių darbuotojų, sudarius su jais namudinio darbo sutartis, darbui namuose reikalingų medžiagų, detalių, gaminių ir kt. vežimą į namus ir iš jų, šiai įmonei gali būti skiriama subsidija jos transporto kuro išlaidoms kompensuoti.

Išsamesnę informaciją apie Socialines įmones galite rasti Lietuvos darbo biržos internetiniame puslapyje adresu www.ldb.lt skiltyje “Socialinės įmonės” arba paskambinę į Vilkaviškio darbo biržą tel. 60 053.
Asmenys, besidomintys socialinių įmonių kūrimu, kviečiami į Vilkaviškio darbo biržos organizuojamą seminarą „Valstybės parama darbdaviams, steigiantiems socialines įmones“, kuris įvyks gruodžio 27 d. 13 val.

Supažindinsime su įstatymais, reglamentuojančiais socialinių įmonių veiklą bei valstybės pagalbos teikimo, socialinės įmonės statuso įgijimo ir netekimo sąlygomis.

Seminaras vyks Vilkaviškio darbo biržos salėje, Vilniaus g. 4. Telefonas pasiteirauti ir registruotis – 60 053.