Įdomu

VARDADIENIUS ŠVENČIA

Gruodžio 20 d. Dominykas, Daugardas, Gražvilė,
Teofilis.

Gruodžio 21 d. Norgaudė, Girenė, Tomas.

---

DATOS

Gruodžio 27 d.

1822 m. gimė prancūzų mikrobiologas ir chemikas Luisas Pasteras. Mirė 1895 m.

1832 m. gimė Pavelas Tretjakovas, rusų verslininkas, mecenatas, kolekcionierius, įkūręs Tretjakovo galeriją. Mirė 1898 m.

1901 m. caro įsaku Žvėrynas (tuo metu vadintas Aleksandrija) prijungtas prie Vilniaus miesto.

1901 m. gimė Marlen Ditrich, Vokietijos ir JAV aktorė. Mirė 1992 m.

1918 m. Vilniuje, Martyno Kuktos spaustuvėje, išleisti pirmieji 10 ir 15 skatikų vertės Lietuvos pašto ženklai.

1919 m. gimė dailininkas, tapytojas, restauratorius, muziejininkas Pranas Gudynas. Mirė 1979 m.

Gruodžio 28 d.

1869 m. Viljamas Seimplas užpatentavo kramtomąją gumą.

1886 m. gimė literatas, poetas Jonas Juška. Mirė 1982 m.

1895 m. kinematografo gimimo diena: Paryžiaus Kapucinų bulvaro kavinėje „Grand Cafe“ pirmą kartą viešai parodyta brolių Liumjerų kino programa.

1897 m. vyskupas Antanas Baranauskas Seinų katedroje pirmą kartą sakė pamokslą lietuvių kalba.

1919 m. įkurta Lietuvos ūkininkų sąjunga.

---

ĮDOMU

Kalėdos jau praėjo, bet mūsų namuose dar spindi išpuoštos eglutės. O ar jas puošdami kada susimąstėte, iš kur atsirado šis paprotys?

Manoma, kad dabartinės naujametinės eglutės tėvynė – Vokietija. Čia eglutes imta puošti apie 1600 metus.

Greitai tai tapo madinga. Iš pradžių vakarinėje Vokietijoje (kai kuriose vietovėse net teko uždrausti kirsti medžius), paskui protestantiškuose rajonuose. Iš pradžių saldumynus ir dovanėles žmonės kabindavo ant šakų. Tačiau dovanos pamažu tapo vis didesnės, ir apie 1800 metus imta jų nebekabinti ant šakų (kad nenulūžtų), o dėti po egle.

Kad tai turi būti medelis, nebuvo griežtai nustatyta: kai kuriose Vokietijos vietovėse, pavyzdžiui, Saksonijoje, šeima susirinkdavo aplink „Kalėdų piramidę“ – trikampį medinį, piramidės formos karkasą su skersiniais pagaliukais, kurių galuose būdavo pritaisytos žvakės.

XIX a. Kalėdų eglutė pradėjo savo pergalės žygį po pasaulį. Per vokiečių didikus, kurie tuokdavosi su užsieniečiais, ji atėjo į kitas Europos šalis. Kalėdų eglutė rado kelią ir į Ameriką: vokiečių emigrantai pastatydavo ją per Kalėdas, 1891 metais ji išsikovojo sau vietą net Baltuosiuose rūmuose.

Į Lietuvą paprotys atėjo šio šimtmečio pradžioje. Pirmiausia jis paplito dvaruose, mokyklose, bažnyčiose (Bažnyčia aiškina, kad eglutė simbolizuoja Kristų, o jos amžinas žaliavimas – amžinojo gyvenimo viltį). Paprotys puošti Kalėdų eglutę itin paplito šio amžiaus ketvirtąjį dešimtmetį. Štai vienas J.Kudirkos aprašytas eglutės puošimo būdų Avilių apylinkėse: „Čia eglutė atsirado 1916 m., nuo tų vokiečių. Eglutę pakabindavo ant kablio ties Kūčių stalu. Eglutės apačioje pritvirtindavo iš kūlio šiaudų suvertą ir visokiais kvadratais išlankstytą „eglutę“, panašią į vestuvinį „sodą“, tik daug mažesnę. Prikabindavo saldainių, raudonų laukinių obuoliukų, uždegdavo žvakutes. Antazavėje eglutės vietoje kabindavo šiaudinį sietyną.“ Spartus eglutės „pritapimas“ Lietuvoje suprantamas, nes aptinkama užrašymų buvus papročio Kūčių dieną kabinti rugių pėdą, o Mažojoje Lietuvoje Kalėdoms ant durų pritaisydavo eglių šakelių.