Smurto aukos ir smurtautojai – privati sritis?

Birutė NENĖNIENĖ

Į Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centrą Marijampolės moters veiklos centras pakvietė atsakingų institucijų žmones susipažinti su smurto prieš moteris problema ir pabandyti drauge paieškoti sprendimo kelių. Centro projektų direktorės Adolfinos Blauzdžiūnienės pakviesti lektoriai iš Vilniaus – Vyriausiojo policijos komisariato Organizacinio skyriaus viršininkas Gintaras Bagužis bei Motinos ir vaiko pensiono direktorė Nijolė Dirsienė – dalijosi savo darbo patirtimi apie smurto prieš moteris šeimoje mažinimo aspektus, kompleksinę pagalbą nukentėjusioms moterims, apie atskirų institucijų bendradarbiavimą.

Atskirai šiomis temomis buvo diskutuojama grupėse. Renginio organizatoriai tikėjosi Vilkaviškyje suburti atitinkamą darbo grupę, tačiau savanorių neatsirado. Todėl iškeltai idėjai įsitvirtinti palikta laiko, kad su aštria problema susipažinę socialiniai, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, medikai, policijos pareigūnai pamąstytų ir teiktų savo siūlymus.

Nemiela tema

Prieš vienuolika metų Marijampolėje įkurtam moters veiklos centrui vadovaujanti A.Blauzdžiūnienė sakė, jog akivaizdžiai patyrė, kad mūsų šalyje kovos su moterų smurtu šeimoje sritis visiškai apleista, nes daugumai tai – „neskani“ problema, nesinori jos matyti ir narplioti, laikomasi nesikišimo į šeimos reikalus politikos.

Tačiau pribrendo laikas į šiuos reiškinius žvelgti atviromis akimis. Lietuva pagal smurtavimo šeimose atvejų skaičių yra lyderė Europoje.

Kad smurtas prieš moteris yra didžiulė ir sunkiai sprendžiama problema, teigia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, beje, vienintelė kažkiek dirbanti šioje srityje. Negalima išskirti nė vieno kaimo ar miesto, apskrities ar savivaldybės teigiant, kad šioje vietovėje smurto šeimoje problema būtų daug mažesnė nei kitose. Smurtas šeimoje šiandien yra susijęs su kultūriniais, teisiniais, socialiniais, moraliniais aspektais ir jį pašalinti nėra taip paprasta.

Lašas jūroje

Įvairios moterų organizacijos aktyviai dalyvauja įgyvendinant valstybinę smurto prieš moteris mažinimo strategiją. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija organizuoja konkursus atrinkti projektams, kuriais būtų užtikrinama visapusiška pagalba moterims, patyrusioms smurtą. Šiuose projektų konkursuose dalyvauja ir Marijampolės moters veiklos centras. Pasak A.Blauzdžiūnienės, tie keliolika Lietuvoje vykdomų projektų – lašas jūroje. Juk pabaigus vieną projektą, veikla „ramstoma“ vien savanorių entuziazmu. Kol vėl sulaukiama naujo konkurso ir finansavimo, niekas negalvoja apie nenutrūkstamą tokios veiklos sistemą.

Šioje srityje reikia ilgalaikių ir intensyvių pastangų, efektyvios smurto prevencijos, tobulų teisės aktų ir tinkamo jų taikymo, konkrečios pagalbos moterims, nukentėjusioms šeimoje nuo smurto, visuomenės nepakantumo prievartai, šviečiamosios veiklos ir kt.

Pasak A.Blauzdžiūnienės, kadangi Konstitucijoje nėra parašyta, jog moteris taip pat yra žmogus ir jos teisės gali būti pažeidžiamos, tai į smurto dalykus pirmiausia žiūrima iš vyrų pozicijos. Žmogaus teisės labai aktyviai ginamos, o kad dėl smurtautojo vyro moteris lieka beteisė ir su vaikais nakvoti turi eiti į krūmus ar šieno kupetas, niekam nesvarbu. Tokie dalykai dažnai palydimi pajuokavimais: „Jei muša, tai myli“, ar pan.

Siūloma kapstytis pačiam

Vilkaviškiečių svečias Gintaras Bagužis po įvairių studijų yra susikūręs savo modelį, kaip iš tikrųjų turėtų dirbti policija, ypač kovodama su smurtu šeimose. Jo įsitikinimu, Lietuvos teisinė sistema nepadeda nei smurto aukai, nei tarnyboms. Kaip blogo įstatymo pavyzdį pateikė tai, jog policija smurtą patyrusiai moteriai gali pasiūlyti kreiptis su privačiu kaltinimu į teismą, nukentėjusioji tampa „prokuroru“, o tolesnį teisybės ieškojimo kelią užkerta įstatymų vingrybės.

Nors Lietuvos Konstitucijoje kaip svarbiausi dalykai įrašyti žmogaus gyvybės ir sveikatos išsaugojimas, tačiau smurtavimo atveju valstybė į tai kaip ir nesikiša bei pagalbos neteikia. G.Bagužis pasisako už tai, kad būtų sukurtas specialus smurto šeimoje prevencijos įstatymas ir tarpžinybinis bendradarbiavimas.

Pasigendama sistemos

Lektoriai aptarė smurtautojų ir aukos situaciją. Visa dabartinė teisinė sistema lyg ir lieka smurtautojo pusėje, nes dėl nepakenčiamos atmosferos savo namus dažniausiai palieka moteris arba juose gyvena toliau kartu kęsdama smurtaujančio vyro terorą. Šioje srityje kol kas nieko nedaroma. Lektoriai kalbėjo apie būtinumą sukurti ir smurtautojų reabilitacijos sistemą, išspręsti jų laikino iškeldinimo iš namų problemą.

Buvo akcentuota tai, jog smurtą šeimose daugiausia patiria moterys, tačiau yra nemažai pavyzdžių, kai ši rykštė paliečia ir vyrus. Žemesniuosiuose visuomenės sluoksniuose įprastas ir geriausiai suprantamas fizinis smurtas, kuris dažniausiai kyla dėl alkoholizmo, psichikos sutrikimų, iš pavydo. Dar mažiau nei fizinė prievarta viešinamas psichologinis smurtas, kuris skaudžiai išgyvenamas išsilavinusiose ir pasiturinčiai gyvenančiose šeimose. Mūsų visuomenėje per mažai aiškinamasi priežastys, daugiau kalbama apie pasekmes.

Galima kreiptis

Marijampolės moters veiklos centro vadovė A.Blauzdžiūnienė seminaro dalyviams padalijo informacinius lapelius su nuoroda apie nemokamą pagalbą smurto aukoms mūsų apskrityje. Sulaukti psichologo, teisininko, socialinio darbuotojo konsultacijų, gauti laikiną prieglobstį galima susisiekus telefonais (8 343) 59 525, (8 656) 57 725, buveinės adresas: Kęstučio g. 3, Marijampolė.

„Šeiminis smurtas – socialinė problema ir visų mūsų reikalas. Tu ir tavo vaikai turi teisę gyventi saugiai. Už tai esi atsakinga ir tu. Nieko nelaukusi kreipkis pagalbos ir negalvok, kad tai tavo kaltė. Tai reikia daryti dėl vaikų ir dėl smurtautojo, kad suprastų nusikaltęs“, – Moters veiklos centras drąsina moteris ir guodžia, kad teikiamos pagalbos jos gali tikėtis bet kuriuo paros metu.