Laisvės gynėjų dienos minėjimas Vilkaviškyje

Birutė NENĖNIENĖ

Vilkaviškyje Laisvės gynėjų dienos septynioliktųjų metinių renginys „Nešini vardu Lietuvos – stipresni už laiką ir mirtį“ sekmadienį surengtas katedroje prieš vidurdienio šv. Mišias. Į Sausio 13-osios minėjimus šioje bažnyčioje kultūros darbuotojai pakviečia nuo 1999 metų.

Gausiau nei įprastais sekmadieniais į sumą rinkęsi žmonės klausėsi Muzikos mokyklos moksleivių choro atliekamų dainų, akordeonisto Artūro Pečkaičio grojimo. Tarp muzikinių numerių renginio vedėja Daiva Kasulaitienė ir jaunieji jos talkininkai priminė istoriniais faktais tapusius įvykius, dalyvių išgyvenimus, citavo vaikų rašinių mintis. Dvasinė to laiko žmonių būsena bei ryžtas mums liko kaip liudijimas, kaip testamentas, jog tikėjimas, daina ir giesmė galingesnės už priespaudą ir mirtį. Laisvės gynėjų diena – tai pilietinės vienybės ir taikaus pasipriešinimo pavyzdys.

Sausio 13-ąją keturiolikos žuvusių laisvės gynėjų atminimą minėjimo dalyviai pagerbė tylos minute. Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinės mokyklos mergaitės šokėjos, pasipuošusios tautiniais rūbais, atnešė ir prie altoriaus kiekvienam žuvusiajam padėjo po degančią žvakę ir šakelę baltų chrizantemų, gėlių krepšelį išnešė prie paminklo Nepriklausomybės kovoms atminti.

Po minėjimo pasilikusieji šv. Mišiose, kurias aukojo prelatas V.Gustaitis, buvo pakviesti melstis už Tėvynės laisvę ir laisvės gynėjus, prašoma Dievo pagalbos ir išminties kuriant ateitį.

Prelatas perskaitė Laisvės gynėjų dienos proga paskelbtą Kauno arkivyskupo metropolito, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininko Sigito Tamkevičiaus laišką visiems tikintiesiems, kuriame įvardyti šiandieninio gyvenimo skauduliai, išsakytas rūpestis dėl Lietuvos ateities ir valdžios bei dalies žmonių iškreiptos laisvės sampratos.

Prelatas prašė suprasti, kad aštrus ir tiesmukas laiško turinys skirtas ne valdžios atstovams, bet visiems. Tai mes kiekvienas turime paklausti savęs, kaip dalyvaujame rinkimuose ir balsuojame, kas mums yra Lietuva, jos laisvė ir nepriklausomybė, ką dėl jos esame ir norime padaryti. Laisvė – tai kaip motinos suprasta pareiga, kaip po jos širdimi išnešiotas kūdikis, todėl visi privalome jausti atsakomybę ir prisidėti darbais bei poelgiais prie savo Tėvynės stiprinimo.

Mišioms pasibaigus, prelatas pakvietė visus drauge sugiedoti Lietuvos himną.