Atgarsiai

Ar pagerės želdynų priežiūra įsigaliojus naujam įstatymui?

Perskaičiau sausio 19 d. „Santakoje“ išspausdintą Eglės Mičiulienės straipsnį „Kas ir kodėl nupjovė medžius Vilkaviškio miesto centre“ ir noriu pasakyti, kad priimti sprendimą nupjauti medį – sunkus uždavinys.

Pirmiausiai – medis yra gyvas organizmas, vertingas mūsų aplinkai ir keliantis estetinį pasigėrėjimą. Pastatą galima nugriauti ir vietoje jo pastatyti kitą, didesnį ir geresnį (net Valdovų rūmus atstatome). Nupjovę medį, prarandame jį visam laikui. Net jei vietoje vieno pasodinsime dešimt, tai vis tiek bus tiktai dešimt mažų medelių.

Medžių apsaugos įstatymai yra griežti, ir tai labai gerai, nes dažnai žmonės nepagalvoja, prieš kokią vertybę pakelia ranką.

Tačiau ką daryti su tais medžiais, kurie dažniausiai dėl nežinojimo buvo pasodinti netinkamoje vietoje?

Dažnai kraštovaizdžio architektai suprojektuoja ir pasodinama daugiau medelių tam, kad vėliau būtų didesnė galimybė rinktis, kuriuos palikti, arba kad būtų greitesnis pradinis efektas. Bet tai nereiškia, kad tiek medžių turės likti visam laikui. Kaip juos pašalinti, kai dabar juos saugo įstatymas, ir dar – ką pasakys visuomenė?

Noriu priminti triukšmą, kuris kilo dėl želdinių, augusių tarp dabar esančio SEB banko ir parduotuvės, naikinimo. Akivaizdu, kad tokioje mažoje erdvėje dideliems medžiams buvo ne vieta. Ar dabar ta vieta tinkamai suprojektuota ir įrengta – kitas klausimas.

Dar vienas pavyzdys – medžiai tarp dabar esančių „Jūrinės šarkos“ ir „Ant kampo“ parduotuvių. Ir aš abejojau, ar juos visus reikia šalinti. Šiandien matome, kad pasielgta teisingai.

Dabar – pavyzdys iš Atgimimo aikštės. Už stendo su Vilkaviškio miesto žemėlapiu auga dvi Duglaso pocūgės. Jos buvo pasodintos trys, galvojant ateityje palikti tik vieną. Laikui einant vienas medelis nudžiūvo – dabar auga du. Kraštovaizdžio architekto akimis žiūrint, būtina vieną nukirsti, ir reikia nukirsti didesnįjį.

Kaip tai padaryti, kai abu medžiai vienodai saugomi ir jokios priežasties jiems nukirsti nėra: gyventojai nesikreipia, o seniūnas negali visus dalykus išmanyti vienodai gerai?

Kas šiuo atveju turi prisiimti atsakomybę ir padaryti taip, kaip turi būti?

Noriu pranešti, kad atsakymas jau yra.

Nuo šių metų sausio 1 dienos mūsų šalyje įsigaliojo Lietuvos Respublikos želdynų įstatymas (Valstybės žinios, 2007-07-19, Nr. 80-3215). Šiuo Želdynų įstatymu siekiama užtikrinti želdinių, augančių ne miškų paskirties žemėje, apsaugą nuo niokojimo, juos tausoti bei išsaugoti jų biologinę įvairovę.

Šis įstatymas padės išsaugoti gamtinio ir kultūrinio kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, sudarys sąlygas želdynams atlikti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas.

Želdynų įstatymas sureguliuos rajonų savivaldos, kitų institucijų, nevyriausybinių organizacijų, juridinių ir fizinių asmenų santykius želdinių apsaugos, tvarkymo, naudojimo ir kūrimo srityje.

Įgyvendinant įstatymą, želdynai bus inventorizuoti, parengti skverų ir parkų ribų planai, kad ateityje juos būtų galima įtraukti į nekilnojamojo turto kadastrą. Miestų ir gyvenviečių želdinimui bus naudojami tik kokybės reikalavimus atitinkantys sodmenys. Pagerės želdynų priežiūra, o tai tiesiogiai prisidės prie žmonių gyvenimo kokybės gerinimo – vieno iš svarbiausių valstybės uždavinių.

Iki šiol šis valstybės uždavinys buvo įgyvendinamas per Vietos savivaldos įstatymą. Jame gyventojų poilsio organizavimas yra priskirtas prie savarankiškų savivaldybės funkcijų.

Deja, šiai funkcijai atlikti vietos savivalda, ne išimtis ir mūsų rajonas, lėšų ir dėmesio skyrė per mažai. Tas pat pasakytina ir apie aplinkos kokybės gerinimą. Iki šiol mūsų rajono gyvenviečių ir kaimų želdynų būklė blogėjo.

Nuo dabar želdynų ir juose esančių želdinių tvarkymą reglamentuos Želdynų įstatymas. Jame numatyta, kad savivaldybės administracija turi parengti nuostatus suformuoti želdynų apsaugos ir priežiūros komisijai, veikiančiai prie savivaldybės administracijos visuomeniniais pagrindais.

Ar pagerės želdynų priežiūra, mūsų miestų ir miestelių, gyvenviečių ir kaimų įvaizdis, o kartu – ir mūsų gyvenimo kokybė, dabar priklausys nuo Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narių ir suformuotos želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos darbo.

Vytautas LEKEŠIUS

Kraštovaizdžio architektas, Lietuvos kraštovaizdžio
architektų sąjungos narys