Į Suvalkijos laukus beldžiasi žemių konsolidacija

Laukai margesni už genį

Kaimo žmogus prisirišęs prie savo žemės ir norėjo ją susigrąžinti būtent toje konkrečioje vietoje, su tomis ribomis, kurios juosė žemę iki jos nusavinimo. Taip buvusių kolūkinių laukų platybėse atsirado nuo kelių iki keliolikos hektarų nuosavos žemės ploteliai. Ūkininkauti juose pasirodė ne taip paprasta. Pasiekti tokius laukelius nebuvo kelių, susisiekimui trukdė pagal kolūkinius projektus nutiesti melioracijos grioviai. Negana to, per tarybinių laikų penkiasdešimtmetį susiformavo kolūkinės gyvenvietės. Kiekviena ten įsikūrusi šeima norėjo turėti didesnį gabalėlį žemės prie savo namų. Visų norams greta gyvenviečių esamos žemės nepakako. Todėl net kolūkiečiui priklausantys 50 arų buvo išskirstyti į 3–4 vietas. Vėliau valdžia kaimiečiui priklausančius 50 arų padidino iki 3 hektarų. Taip atsirado dar papildomi privačios žemės gabalėliai. Lietuvos laukai savo žemėnaudomis tapo margesni už mūsų kraštų genelį.

Brangstant technikai, degalams, trąšoms, dalis mažažemių nepajėgia apdirbti savo laukelių ir juos nuomoja ar kitaip perleidžia tvarkyti stambesniems, tvirtesniems ūkininkams. Šie mažuose sklypeliuose dirbti nenori arba moka savininkui labai menką nuomą. Žemėnaudų susmulkinimas tapo dideliu stabdžiu tiek žemes dirbantiems stambesniems ūkininkams, tiek ir mažalaukių žemių savininkams.

Seniūnas pasiūlė,
ūkininkai pritarė

Į ūkininkų laukus ateina naujas žemės tvarkymo (žemėtvarkos) būdas – žemių konsolidacija. Šis žemėnaudų tvarkymo procesas apima žemės ūkio paskirties žemės pergrupavimą, perdalijimą, žemės sklypų išdėstymą taip, kad būtų patogu juos pasiekti ir dirbti. Čia neapsieinama be sklypų mainymosi, jų ribų patiesinimo, sklypų „pastumdymo“. Tuo pačiu metu plečiamas ūkinių kelių tinklas, pažymimi nauji keliai, išaiškinami remontuotini melioracijos tinklai bei taikomos kitos žemėnaudų tvarkymo priemonės.

Žemės ūkio paskirties žemių konsolidacijos iniciatyvos Vilkaviškio rajono Gižų seniūnijoje ėmėsi seniūnas Romas Kučiauskas bei vienas stambiausių ne tik seniūnijoje, bet ir rajone ūkininkų Arūnas Maksvytis. Seniūnas sakė, jog jau netoli dešimtmečio vadovaudamas seniūnijai pastebi, kaip vargsta kaimo žmonės važinėdami tvarkyti savo išsibarsčiusių laukelių, kaip nelengva juos pasiekti nesant tinkamų privažiavimo kelių. Ne vieno tokio ūkininko kai kurie sklypeliai lieka neapsėti, nenušienauti. Nenori tokių laukelių nuomotis ir stambesni ūkininkai. Tačiau, pasak R.Kučiausko, teko kviesti bent šešis žemės savininkų susirinkimus, aiškinti žmonėms žemių konsolidacijos esmę ir naudą, įtikinėti, kad jie įsijungtų į šį procesą.

Gižų kaimo ūkininkas Arūnas Maksvytis dirba apie 1100 ha žemės. Tokį plotą sudaro daugiau nei 50 sklypų. Nuosava Arūno žemė – 400 hektarų. Ji išsimėčiusi beveik trisdešimtyje sklypų. „Norint efektyviai įdirbti, apsėti, prižiūrėti tiek laukelių, reikėtų turėti specialų vadybininką, buhalterį“, – sakė ūkininkas. Jis ir nesitikėjęs, kad vienu žemių konsolidacijos projektu būtų galima visus sklypus sujungti į vieną ar du tris masyvus, tačiau bent pradėti šį procesą reikėjo būtinai.

Sutarė vienuolikos kaimų ūkininkai

Padedant rajono Žemėtvarkos skyriaus specialistams buvo sutarta, kad Gižų seniūnijos 36 žemių savininkai, kurių laukai išsimėtę Adamarinos, Paikių, Strazdžių, Rūdos, Oranų bei kituose aplinkiniuose kaimuose, įsitrauks į žemių konsolidacijos procesą ir leis savo nuosavų laukų vietą ir ribas pertvarkyti taip, kad žemę būtų galima naudoti efektyviau ir patogiau. Į du žemių konsolidavimo Gižų ir iš dalies Keturvalakių seniūnijose projektus įsitraukė 36 savininkai, kurių žemė išsidėsčiusi 65 didesniuose ar mažesniuose sklypeliuose. Du žemių konsolidacijos projektai visiškai ar dalinai apėmė vienuolikos kaimų žemes. A.Maksvytis džiaugiasi, kad iš 22 į projektus patekusių jo žemės sklypų dabar liks tik 8.

Gižų kaimo ūkininkas Gintautas Akelaitis dirba 150 ha žemės, iš jos daugiau nei 100 ha nuosavos. Pastaroji išsidėsčiusi 7 sklypuose. Gintautas apgailestauja, kad į pirmuosius Gižų seniūnijoje žemių konsolidavimo projektus pateko tik vienas jo žemių laukas. Mat kiti šeši Gintauto žemių sklypai nuo dabartinių konsolidacijos projektų teritorijų nutolę 3–4 kilometrus ir jų įtraukti į pirmuosius projektus buvo neįmanoma.

Konsolidacija –
savanoriškas procesas

Vilkaviškio rajono Žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė, atsakinga už Gižų seniūnijos žemių konsolidacijos projektų priežiūrą, Asta Vizbarienė priminė, jog žemių konsolidavimo procesas yra grynai savanoriškas. Niekas negali priversti ūkininkus keisti nuosavos žemės vietą ar ribas. Patys žemdirbiai turi įsitikinti, jog, norint efektyviau tvarkyti bei išnaudoti žemę, jos vietą ar bent jau ribas būtina pakoreguoti. Gižų seniūnijos žemių konsolidavimo projektuose iš pagrindų žemės vietą pakeitė tik du ūkininkai, tačiau laukų ribos buvo pajudintos visų projektuose dalyvavusių žemių savininkams. Tiesa, buvo keli ūkininkai, kurių laukai pateko į konsolidavimo projektų teritoriją, tačiau jie projektuose dalyvauti nesutiko. Tų ūkininkų laukų ribos nepakeistos.

Pasak žemėtvarkininkės, didelė parama žemių konsolidacijos dalyviams yra ta, kad bus nemokamai atlikti į projektus įeinančių sklypų geodeziniai matavimai, paruošiami žemėnaudų planai. Žemės konsolidavimas – tai ne tik plotų jungimas ir stambinimas. Tai ir sklypų permatavimas, ribų paženklinimas, privažiavimo kelių išskyrimas bei kitų žemės tvarkymo priemonių pritaikymas. Štai Gižų seniūnijos trijų kaimų 198,8 ha žemės konsolidacijos projekte žemėtvarkininkai pakeitė ne tik į projektą patekusių sklypų ribas, bet ir sujungė į vieną tris vieno savininko žemės sklypus, bendraturčiams atidalijo vieno sklypo dalis. Specialistai suprojektavo esamo 1,42 km kelio pagerinimą, paplatinant jį iki 10 m, suprojektavo naują 1,40 km kelią prie Vilkaviškio ir Marijampolės savivaldybių ribos, daugiau nei 10 ha plote numatė melioracijos sistemų rekonstrukciją, suprojektavo 3,3 ha plotą apsodinti mišku. Šiam projektui paruošti iš Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo ir valstybės biudžeto skirta 104,3 tūkst. litų.

Žemės konsolidavimas ūkininkams naudingas ir dėl to, jog šio proceso metu išaiškinamos teritorijos, kuriose pažeistos melioracijos sistemos. Dviejuose žemių konsolidacijos projektuose išaiškinti ir pažymėti 160 ha žemės plotai, kuriuose būtina atlikti melioracijos sistemų remontą. Visi žemių konsolidavimo projektavimo darbai atliekami iš Europos Sąjungos bei šalies biudžeto lėšų. Pasak A.Vizbarienės, tokie darbai nepigūs. Ūkininkas, norėdamas patikslinti tik vieną lauko ribą ir tą patikslinimą pažymėti žemės nuosavybės dokumentuose, vargu ar su 1000 litų apsieis. Dviejų žemės konsolidacijos Gižų ir Keturvalakių seniūnijose projektų, kuriems pasirašyta paramos su Nacionaline mokėjimo agentūra paramos sutartis, vertė – 410 tūkst. litų.

Gižų seniūnas R.Kučiauskas apgailestauja, kad į žemių konsolidacijos procesą dar vis nesiryžta įsitraukti smulkieji ūkininkai – trijų hektarų savininkai. Jų laukelių margumynas kelia daug rūpesčių bei problemų ne tik patiems žemių naudotojams, bet ir vietinei valdžiai. Tarp tokių laukelių nėra tvirtų ribų, trūksta privažiavimo kelių, kai kurie ploteliai apleisti, ten išplitę piktžolynai. Dėl to tarp tokių žemių naudotojų neretai kyla barniai, nesutarimai. Seniūnas mano, jog tokius ir panašius nesklandumus taip pat išspręstų žemių konsolidavimas.

Algimantas GUDAITIS