Mūsų šalies Prezidentas kasmet atostogauti vyksta į Meksikos kurortus. Kuo Meksika ypatinga, kad taip traukia į ją sugrįžti? Nutariau patikrinti… Kelionės įspūdžiais noriu pasidalyti su visais.
Bažnyčioje galima
pasiklysti
Kelionės pradžia buvo sunki: ilgas skrydis per Atlantą, prieš tai – ilgas laukimas Amsterdamo oro uoste. Atstumas nuo Amsterdamo iki Meksikos yra apie 12 tūkstančių kilometrų, laiko skirtumas – 8 valandos. Kai lėktuvas pradėjo leistis Meksike (Mexico Sityje – šalies sostinėje), net nesupratome, kur čia tas miestas prasideda ir kur jis baigiasi – namai, namai, namai… Paskutiniais duomenimis, Meksike gyvena per 20 milijonų gyventojų. Miesto galybė nenusakoma: dangoraižiai ir kuklūs darbininkų kvartalai, muziejai, didingos bažnyčios ir erdvios aikštės. Bažnyčių didybę gal nusakytų toks pavyzdys: Mergelės Gvadelupės bazilikoje vienu metu gali melstis apie 10 000 maldininkų. Mums ten besilankant, gidas įspėjo, kad nepasiklystume…
Mane nustebino priemiesčiai, kur gyvena neturtingiausi meksikiečiai. Ten nėra daugiaaukščių, visi namai maždaug vienodi, vos dviejų aukštų, o visos gatvelės kyla aukštyn į kalną. Prie namų yra vietos tik automobiliui pasistatyti. Butai ten nedideli, įperkami nedideles pajamas gaunantiems žmonėms. Nekvalifikuotas darbininkas per mėnesį uždirba vidutiniškai apie 500–700 Lt. Gydytojai valstybinėse ligoninėse uždirba apie 1200 Lt, mokytojas prestižinėje privačioje mokykloje – apie 4800 Lt. Palyginti mažas namelis darbininkų priemiestyje kainuoja apie 27 tūkst. litų, o butas geroje vietoje – 360 tūkst. litų.
Piramidės – šventyklos
Dabartinės sostinės vietoje prieš tūkstančius metų tyvuliavo ežeras, kurio saloje buvo actekų gyvenvietė. Tūkstančiai indėnų nesugebėjo pasipriešinti ispanų vado Korteso vedamiems baltaodžiams ir actekų civilizacija žlugo. Ežero vanduo buvo nuleistas ir čia pamažu pradėjo kurtis naujas miestas, tapęs šalies sostine. Nors miestas yra kurtas ispanų, jaučiamas ir indėnų palikimas: greta pagrindinės miesto katedros išlikę actekų šventyklos pamatai. Pavažiavus vos 40 km nuo Meksiko priemiesčių, atsiveria „Dievų miesto“ vaizdas – Teotihuakano piramidės.
Mums, lietuviams, piramidės labiau asocijuojasi su daugelio aplankytomis Egipto piramidėmis, kurios yra faraonų kapavietės. O Meksikoje piramidė – tai tik pamatas, ant kurio stovėjo šventykla ir kurioje buvo garbinami stabai. Be abejo, iki šių dienų šventyklos neišlikusios, nes jos buvo statomos iš bambuko, molio ar kokios kitos lengvos medžiagos. Jas tiesiog sunaikino laikas.
Piramidės Meksikoje yra laiptuotos, t. y. iš visų keturių statinio pusių yra laiptai, kuriais kopiama į šventyklą. Majų piramidės atliko ne tik religines funkcijas, bet ir buvo naudojamos teritorijoms žymėti: jų viršus būdavo taip aukštai pakilęs virš džiunglių, kad matėsi iš bet kurios vietos. Aukštis simbolizavo dar ir buvimą arčiau dievų…
„Dievų mieste“ pagrindinės piramidės yra dvi: tai Saulės ir Mėnulio. Ant jų stovėjo šventyklos, kuriose buvo garbinami Saulės ir Mėnulio Dievai. Manoma, kad piramidės ir šventyklos buvo pastatytos apie 1500 metų pr. m. e.
20 metų be pertraukos jas statė apie 1800 žmonių. Didesnioji, Saulės piramidė, turi 242 laiptus, yra per 60 metrų aukščio. Kopiau iki pat šios piramidės viršaus – lengva nebuvo, nes laiptų pakopos pakankamai aukštos. Užlipus atsiveria nuostabus vaizdas – tikras Dievų miestas. Už kokio kilometro matosi Mėnulio piramidė, jas jungia mirusiųjų gatvė, kur pristatyta daug mažų piramidžių. Aplink šventyklas virė kasdienis gyvenimas.
Gal didžiausią įspūdį man paliko šventyklų – piramidžių kompleksas Palenque vietovėje. Tai architektūros paminklas gūdžiose džiunglėse. Piramidės čia pradėtos statyti 3 a. prieš Kristų, o baigtos mūsų eros 9-ame amžiuje. Tai – majų palikimas. Majai buvo paskutinieji indėnai, kurie kovojo su ispanų kolonizatoriais. Viena šalia kitos džiunglėse stūkso 3 didžiulės piramidės. Netoliese – Karalių rūmai. Jie išties didingi: karališkos menės, begalė įvairios paskirties kambarių, kur net buvo įrengti vyrų ir moterų tualetai su kanalizacija, ritualinis kiemas, kuriame vykdavo įvairios šventės.
Dijana OLIŠAUSKIENĖ
Agentūros „Jūrinė Šarka“
vadovė
(Tęsinys kitame numeryje)
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.