Tolimosios Meksikos magija užburia turistų širdis

(Tęsinys. Pradžia Nr. 20)

Nugalėtoją aukodavo
dievams

Dar viena žymi vietovė iš majų palikimo – tai labiausiai turistų lankoma Čičen Ica, šventasis majų miestas, buvęs politinis, ekonominis ir religinis šios civilizacijos centras. Majai – talentingi astronomai ir matematikai, sukūrę įžymųjį majų kalendorių, pagrįstą tiksliais dangaus kūnų stebėjimais. Čičen Icoje pastatyta Lietaus Dievo Kukulkano piramidė – tai tikslus majų kalendoriaus atspindys. Piramidė sudaryta iš 9 lygių, kurių kiekvienas išklotas 52 plokštėmis – tiek metų sudaro majų ciklą. Kiekvienoje pakopoje yra 365 laiptai – tiek dienų yra metuose. Pakankamai gerai Čičen Icoje išsilaikiusi observatorija. Kadangi prietaisų tyrinėti žvaigždes tada nebuvo, majai tai išsprendė gan paprastai: aukštos piramidės viršūnėje buvo iškastas neapsakomo gilumo šulinys, kurio vandenyje kuo puikiausiai atsispindėjo žvaigždės ir kiti dangaus kūnai, kuriuos tokiu būdu buvo galima tyrinėti.

Čičen Icoje išlikusi aikštė, kurioje buvo žaidžiamas žaidimas su kaučiukiniu kamuoliu. Aikštė yra maždaug tokio dydžio, kaip mūsų laikų futbolo aikštė, tik jos ilgosios kraštinės yra uždaros – sumūryta aukšta siena. Abiejose priešingose sienų pusėse pritvirtinti akmeniniai lankai, panašiai kaip krepšinio aikštėje, tik vertikaliai sienai. Žaidimo esmė buvo tokia: stipriausi majų vyrai turėjo įmesti sunkų kaučiukinį kamuolį į tą akmeninę skylę. Kamuolį buvo galima liesti tik pečiais, klubais ir šlaunimis. Man fantazijos nepakako įsivaizduoti, kaip tą buvo galima padaryti. Stipriausi vyrai treniruodavosi metų metus, kad galėtų dalyvauti tokiose varžybose. Svarbiausias dalykas, kad laimėjusysis būdavo paaukojamas Dievams. Pasirodo, silpnų ir Dievams nereikia! Laimėtojas iškilmingai būdavo nešamas ilga alėja nuo žaidimų aikštės iki aukojimo vietos ir įmetamas į gilų šulinį. Kiekvienam stipriam vyrui tai buvo didelė garbė!

1988 m. Čičen Ica pateko į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą, o 2007 m. meksikiečiai šį miestą pasiūlė įtraukti į didžiausių pasaulio stebuklų sąrašą.

Be abejo, ne visos piramidės išliko iki mūsų dienų. Teko mums matyti Čolulu piramidės liekanas. Ji buvo pati didžiausia piramidė Meksikoje, didesnė net už Cheopso piramidę Egipte. Vien tik eidami aplink Čolulu piramidę mes sugaišome apie 2 valandas.

Iš kaktusų – degtinė ir… siūlai

Meksika – tai ne vien piramidžių, bet ir tekilos šalis. Teko lankytis meksikiečių fazendose, kur auginami kaktusai – agavos. Išpjovus agavos vidurį, ten kaupiasi skystis, jis fermentuojasi ir taip gaunamas alkoholinis gėrimas, vadinamas pulka. Skoniu jis šiek tiek primena gerokai atskiestą lietuvišką naminukę. Ilgiau rauginamas šitas gėrimas tampa stipresnis, skaidrėja – tai jau yra tekila. Vietinėse parduotuvėse tekilos galima nusipirkti labai daug rūšių ir įvairios talpos buteliuose: nuo suvenyrinių kelių šimtų gramų buteliukų iki penkių litrų. Iš kaktusų gaunama ne tik tekila, bet gaminamas ir popierius, siūlai. Fazendoje matėme primityvias mašinas, su kuriomis ir šiandien iš agavos gaminami siūlai, o pakelės užeigose ragavome net keptų kaktusų. Skonis labai savotiškas – tarsi valgytum paraugintą cukiniją.

Išgąsdino iguanos

Gamta Meksikoje labai įvairi: nuo neįžengiamų džiunglių iki aukštų kalnų. Vietinis gidas mums suorganizavo pasiplaukiojimą motorine valtimi po vietovę, kurią net neišmanau kaip pavadinti. Tai lyg ir ežeras su daugybe kanalų, salų, užutėkių… Tik pradėjus plaukti, vandenyje pamatėme kažkokių gyvūnėlių nugaras, panašias į krokodilų… Nors ir žinojome, kad Meksikoje krokodilai negyvena, vis tiek buvo nejauku.

Pasirodo, mus išgąsdino iguanos. Plaukdamos jos tikrai panašios į krokodilus, o gulėdamos medžiuose prieš saulutę atrodo visai simpatiškos… Salelėse, kurios priaugusios medžių ir krūmų, pilna beždžionių. Gražu pažiūrėti, kaip jos karstosi medžiais, skleidžia įvairiausius garsus. Matėme medžius, tūpte nutūptus paukščių. Vaizdelis panašus į matytą Kuršių nerijoje, kai kormoranai tupi ant nuniokotų medžių. Tik Meksikoje ant tų paukščių, kurie labai panašūs į mūsiškius gandrus, niekas nepyksta, – gamta ir žmogus sugyvena taikiai.

Matėme ir indėnų

Neatsiejama Meksikos kultūros dalis yra kino serialai. Juos rodo visos šalies televizijos, o žiūri, kaip ir pas mus, daugiausia namų šeimininkės. Serialuose vaidina tiek ispanų, tiek ir meksikiečių aktoriai.

Patys Meksikos gyventojai nėra labai patrauklūs: visi gana žemo ūgio, platokais veidais. Yra Meksikoje išlikę keletas kaimo vietovių, kur gyvena tikrieji indėnai, iki pat šių dienų nesusimaišę su ispaniško kraujo meksikiečiais. Ten lankytis neteko, bet tikrų indėnų matėme: įspūdingų veido bruožų, aukštaūgiai, tamsiais ilgais plaukais, be galo spalvingais rūbais.

Sakoma, kad skirtingų rasių palikuonys susirenka gražiausius bruožus, tačiau indėnų ir ispanų mišinys – ne kažin koks…

Dijana OLIŠAUSKIENĖ

Agentūros „Jūrinė Šarka“
vadovė