Šilumos vartotojus nuo bankroto gelbsti „globalinis atšilimas“

Eglė KVIESULAITIENĖ

Tyliai keiksnodami šią nepalankią žiemą šilumos tiekėjai ją vadina „globaliniu atšilimu“. Nors vartotojams orai palankūs, kylančios kainos verčia susimąstyti, kaip šilumos išnaudoti kuo mažiau.

Žiema – išskirtinė

Tokios, kaip pastaroji žiema, šilumos tiekėjai sako per paskutinį dvidešimtmetį tikrai nematę. Kiekvienos paros vidutinę temperatūrą jau du dešimtmečius fiksuojantis UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorius Gintautas Tamulis su nuostaba varto savo užrašus. Nuo 1988-ųjų dar nepasitaikė tokios žiemos, per kurią nebūtų nė vieno mėnesio su vidutine neigiama temperatūra. Šiemet net ir gruodį bei sausį, kurie paprastai būna šalčiausi, vidutinė oro temperatūra buvo pliusinė. Komercijos direktorius juokavo, kad Dievas, matyt, šiemet išklausė šilumos vartotojų maldas, todėl žiema – šilta.

Tačiau vartotojai tikrai nepajuto, kad šilumos tiekėjai mažiau tuštintų jų kišenes, mat padidėjusi šilumos kaina sąskaitas gerokai „išaugino“. Žmonėms net sunku įsivaizduoti, kiek kainuotų šildymas, jei už lango spustelėtų žiemiški šalčiai.

Pirmininkas laimi

Jau dabar mūsų rajone kvadratinio metro šildymas daugiabutyje sausį vidutiniškai kainavo nuo 3 Lt iki 8,8 Lt. Nesunku suskaičiuoti, jog 60 m² ploto buto šildymas šeimai atsiėjo nuo 180 Lt iki 528 Lt. Pigiausiai už šilumą mūsų rajone moka Lauko g. 48-o namo gyventojai. Iš šios bendrijos pirmininko S.Vidžiūno galima pasimokyti, kaip reikia taupyti ir optimaliai tvarkytis. Nors skrupulingam pirmininkui ne kartą teko šilumos tiekėjams įrodinėti savo tiesas, o neprieidami prie šio namo šilumos mazgo pastarieji net įsirengė kompiuterizuotą prietaisų kontrolę tiesiai iš savo įstaigos, vis dėlto rezultatai akivaizdūs – blokinio namo gyventojai už šilumą moka mažiausiai.

Tik 3,2 Lt už kv. m moka Nepriklausomybės g. 72-o namo Vilkaviškyje gyventojai. Šis namas – eksperimentinis: jame įrengta kompiuterizuota sistema, individuali kiekvieno buto šilumos suvartojimo apskaita, kiekvieno radiatoriaus šilumą gali reguliuoti patys gyventojai.

Anot G.Tamulio, kai kuriems šio namo gyventojams taupumas išėjo ne į naudą, mat visiškai prisukus radiatorius dėl šalčio ir drėgmės pradėjo pelyti sienos, kampai.

Muša rekordus

Brangiausiai šiluma atsieina Pilviškių miestelio daugiabučių gyventojams, mat namai ten nedideli – po kelis ar keliolika butų, todėl dideli šiluminiai nuostoliai.

Tačiau už šilumą brangiai tenka mokėti ir kai kurių didelių daugiabučių gyventojams. Rekordus, žinoma, muša skandalingai pagarsėjęs buvęs bendrabutis Vilniaus g. 4, Vilkaviškyje. Jame kvadratinio metro šilumos kaina siekia 7,2 Lt. Ne kartą rašėme apie nuolat išdaužomus šio namo laiptinių langus, atviras laiptinių duris. Brangiai už šilumą moka ir J.Basanavičiaus aikštėje, Vilkaviškyje, esančių senų daugiabučių gyventojai, Kybartuose – Č.Darvino g. 19-o, kitų namų gyventojai.

Šiluma švaistoma

Šilumos tiekėjai ragina gyventojus taupyti energiją apsišiltinant būstus. Namų renovacija duoda akivaizdžią naudą. Atlikus visišką namo renovaciją, kai sudedami sandarūs langai, apšiltinamos sienos ir stogas, šilumos energijos sunaudojama triskart mažiau. Remiantis statistika, Lietuvoje per vieną šildymo sezono dieną neracionaliai šildantis iššvaistoma energijos, kurios vertė siekia 3 mln. litų nuostolių.

Atlikti tyrimai parodė, kad iki 1992 metų Lietuvoje pastatytus daugiabučius namus būtina renovuoti kuo greičiau. Iš jų net 21 proc. išdaužyti rūsių langai ir juose nėra stiklų, 18 proc. nesandarūs laiptinių langai, 11 proc. nesandarios laiptinių bei rūsių durys, o net 96 proc. visų daugiabučių sienų šiluminė varža neatitinka reikalavimų.

Žinoma, sudėti rūsių langus didelių investicijų nereikia. Šilumos tiekėjai džiaugiasi, kad daugiau nei pusė rajono daugiabučių namų gyventojų jau susidėję plastikinius langus, kone kiekviename daugiabutyje yra bent po vienas sandarias laiptinės duris, atsiranda besirūpinančių sudėti ir sandarius laiptinių langus. Šias gyventojų investicijas greitai pajuto šilumos tiekėjai – kasmet šilumos suvartojama vis mažiau ir mažiau.

Kompensacijas – investuoti

Didžiausią efektą duotų sienų apšiltinimas. Šilumos tiekėjai kas keleri metai iškviečia specialistus, kurie padaro pastatų termonuotraukas. Jos parodo daugiabučių „silpnąsias vietas“, t. y. per kurias vietas netenkama daugiausia šiluminės energijos. Atliekant sienų apšiltinimą būtų atsižvelgiama į nuotraukose pateikiamą informaciją. Tačiau sienoms apšiltinti reikalingos didelės investicijos.

Nors Vyriausybė siūlo lanksčių projektų, kuriais pasinaudoję gyventojai tikrai išloštų, nes atgautų 30–60 proc. investicijos dydžio, vis dėlto rajonų žmonės dar neskuba. Sunkiausia, kad dauguma daugiabučių neturi nei bendrijų pirmininkų, nei administratorių, todėl nėra kam rūpintis bendrais daugiabučių gyventojų interesais. Būtent dėl šios priežasties praėjusiame Savivaldybės posėdyje buvo patvirtinti daugiabučių administravimo mokesčiai, o namai turės juos administruojančią įstaigą. Lenkijoje įdiegus panašią sistemą nerenovuotų daugiabučių namų išvis nebeliko – 60 proc. jų renovuoti visiškai, likusieji – dalinai.

Šilumos tiekėjai mano, kad pinigai, kuriuos Savivaldybės skiria išmokėti kompensacijoms, geriau būtų investuoti į namų apšiltinimą. Tuomet būtų akivaizdi nauda visiems gyventojams.

Ko gero, jau aišku, kad šilumos kaina tikrai nemažės. Kylant gamtinių išteklių kainoms ir artėjant prie euro įvedimo, šilumos vertė Lietuvoje netrukus susilygins su esančiomis kainomis visose Europos valstybėse. Todėl galime išlošti tik tuomet, jei kuo mažiau šilumos išleisime per nesandarius langus, duris, sienas.