Televizijos „Dainų dainelės“ konkurse dainuos penkiametė vilkaviškietė

Birutė NENĖNIENĖ

Kaip jau rašėme, į šiemetinio Lietuvos vaikų ir moksleivių televizijos konkurso „Dainų dainelė“ ketvirtą etapą iš Vilkaviškio pakviesti du solistai –
penkiametė Justė Šumskytė iš „Pasakos“ vaikų lopšelio-darželio ir trylikametis Erikas Vinciūnas iš Vaikų ir jaunimo centro, seserų Justės ir Simonos Kazakevičiūčių duetas bei mergaičių ansamblis iš „Aušros“ vidurinės mokyklos.

„Dainų dainelės“ koncertai prasidėjo vasario 17 dieną ir bus transliuojami kiekvieną sekmadienį iki gegužės mėnesio. Tarp maždaug pusantro šimto solistų ir ansamblių nušvis ir mūsų rajono „žvaigždutės“. Neoficialiais duomenimis, vilkaviškiečiai turėtų dainuoti balandžio pabaigoje. Kol ruošiamasi pasirodymams, „Santakos“ puslapiuose pakalbinsime dainininkus ir jų vadovus.

Pirmoji pažintis – su mažiausiąja Juste ir jos vadove Edita Andriulioniene.

Skirtingi rūpesčiai

„Dainų dainelės“ konkurso atrankos antrajam etapui mažiausius 5–6 metų solistus buvo paruošę Vilkaviškio miesto „Buratino“, „Eglutės“ ir „Pasakos“ vaikų lopšelių-darželių, Gražiškių vidurinės ir Paežerių pagrindinės mokyklų muzikos mokytojai. Gruodžio mėnesį vertinimo komisija iš šios amžiaus grupės solistų dėmesį atkreipė į jauniausią dainininkę – penkerių metų neturėjusią „Pasakos“ vaikų lopšelio-darželio auklėtinę Justę Šumskytę. Dar autoritetingesnės zoninės vertinimo komisijos sprendimu Justė pakviesta dainuoti „Dainų dainelės“ konkurso televizijos koncerte.

Mergaitė konkurse dainavo lietuvių liaudies dainą „Dvi baltos vištytės“ (harmonizuota J.Indros) bei daineles „Vabalas“ (muzika G.Stričkienės, žodžiai P.Stunžėno, aranžavo R.Makūnas) ir „Musė“ (muzika ir žodžiai N.Kavaliauskaitės).

Šiuo metu vadovei rūpi sužinoti, kada ir kelias daineles mažoji solistė turės padainuoti. Justės „rūpesčiai“ praktiškesni: per televiziją „Dainų dainelės“ pirmąjį koncertą su namiškiais stebėjusi mergaitė pasidžiaugė, jog ir ji, kaip „tie vaikai televizijoje“, gausianti dovanėlių.

Justė – muzikai imlus vaikas. Klausydamasi dainų, ji įsidėmi žodžius ir melodiją, o jei tėvai paprašo padainuoti svečiams, noriai paklūsta ir būna labai patenkinta, kad jai plojama. Iš konkursui išmoktų trijų dainelių jai gražiausia esanti apie vabalą. Kodėl? Juk ji turi
suknelę su vabalu!

Moko pasidžiaugti

„Man įdomūs maži vaikai. Jie tokie natūralūs, visada pasakys, kada jiems įdomu, linksma, kada pavargę. Su jais dirbti smagu, ir aš dirbu taip, kad dainavimas jiems būtų džiaugsmas“, – sakė trečius metus „Pasakos“ vaikų lopšelyje-darželyje muzikos mokytoja dirbanti Edita Andriulionienė. Justės balsą vadovė „užčiuopė“ bežaidžiant ugdytinių mėgstamą žaidimą „Padainuojam draugui“. Labai nori dainuoti ir kitos „merginos“, tačiau visų paruošti neįmanoma. „Vaikams išaiškinu, jog reikia išmokti pasidžiaugti ir draugo dainavimu. Jie tai puikiai supranta“, – sakė vadovė.

Su didele atsakomybe

Pasak mokytojos, dainavimą sunku lyginti, pavyzdžiui, su piešiniu ar rašiniu. Pastaruosius galima sukurti ramioje namų aplinkoje ir paskui eksponuoti. O mažą vaiką išleisti ant scenos yra didelė rizika, nes dainavimas – tai tokia kūryba, kurios sėkmė priklauso nuo aplinkos, nuotaikos, žiūrovų, net oro. Be to, jaudulys atlieka savo darbą. Justę vadovė pavadino atsakinga, sugebančia susikaupti mergaite. Edita dėkinga lopšelio-darželio direktorei, pavaduotojai, darbuotojoms už palaikymą, ruošiant mergaitę konkursui.

Vadovė taip pat pasidžiaugė, kad kolegės iš kitų vaikų darželių irgi paruošė konkursui mažųjų dainininkų, tuo paneigdamos stereotipinį vertinimą, jog šioje ugdymo grandyje tarsi ir nesą specialistų. Pašnekovė teigė, jog darželiuose daug padaroma muzikinio lavinimo srityje, tiesiog padedami pagrindai, nes vaikai ateina iš namų, kuriuose jau nedainuojamos lopšinės, neskamba liaudies daina. Tačiau bendravimo su vaiku periodas labai trumpas, nes ūgtelėjęs mažylis tuoj išeina į mokyklą.

„Tai tik pastūmėjimas – atradęs tą „perlą“ tik pačiupinėji ir paleidi. Justės atveju negalvoju, kad pati kažką padariau – tiesiog pasisekė, kad atsirado toks vaikas ir žmonės, kurie mumis patikėjo“, –
sakė Edita.

Nėra lengva Justės amžiaus vaikams parinkti dainų repertuarą. Anot Editos, šiuo atveju yra labai svarbi vaiko nuomonė, ar jam ta dainelė „limpa“.

Viskas – tarsi suplanuota

Edita Andriulionienė penkioliktus mokslo metus dirba muzikos mokytoja Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinėje mokykloje. Keletą kartų jos paruošti mokiniai dalyvavo kas antri metai rengiamame dekanato moksleivių giesmių konkurse, buvo tapę laureatais. Iš „Pasakos“ vaikų darželio taip pat buvo paruošusi dalyvių šiam konkursui, o prieš dvejus metus – ir vieną solistą „Dainų dainelės“ konkurso rajoniniam turui.

Muzikinį ir pedagoginį išsilavinimą Edita įgijo Marijampolės pedagoginėje mokykloje bei Šiaulių universitete. Ar šis pasirinkimas yra jos gyvenimo svajonė?

„Kai dar buvau devintoje klasėje, mokytoja A.Vilutienė pasiūlė mokytis muzikos. Tada pagalvojau, jog baigusi dirbsiu muzikos vadove darželyje. Ir – žiūrėkit, prieš trejus metus šioje vietoje atsiradau“, – kalbėjo Edita apie dažnai nepaaiškinamus žmogaus gyvenimo kelius.

Tarp kitko, Marijampolėje Editos specialybės mokytojas ir kurso vadovas buvo Albinas Venclova, o ji – kurso seniūnė. Jau daugiau kaip dešimt metų A.Venclova yra dabartinio Vilkaviškio „Uosijos“ choro vadovas, o Edita – šio choro seniūnė.