Mažoji kalbos palėpė

Elena SABALIAUSKIENĖ

Šį kartą aptarsime keletą įsimintinų rašybos smulkmenų, būtent – brūkšnio ir brūkšnelio vartojimą rašyboje.

Skirtinas brūkšnelis – ir vidutinio ilgio brūkšnys – . Brūkšnys (kodas Alt 0150) rašomas tarp žodžių ir skaitmenų, kuriais nusakomos atstumo, laiko, kiekio ir kitokios ribos, tarpų nepaliekama, pvz.: 1985–1990 m. (ne 1985-1990 m.), važiavo keliu Kaunas–Vilnius 90–110 km per valandą greičiu, kovo–balandžio mėnesiais, 9–12 val., 5–8 klasės, p. 84–112 ir t. t.

Pastaba: brūkšnys nerašomas tarp dviejų greta esančių žodžių, kuriais pasakomas apytikslis ko nors kiekis, pvz.: per dvejus trejus metus, už penkių šešių kilometrų ir t. t.

Brūkšnelis rašomas su skaitmenimis šiais atvejais:

1. Jungiant prie arabiškų skaitmenų antrąjį sudurtinio žodžio dėmenį, pvz.: 50-metis, 200-milijoninis, 40-tūkstantasis.

2. Prie arabiško skaitmens pridedant kelintinio skaitvardžio galūnę, pvz.: 2-as, -a, 2-asis, -oji, 3-ias, -ia, 3-iasis, -ioji, 6-as kanalas, 1-a kategorija, 60-osios metinės ir t. t.

Pastabos: galūnė pridedama kartu su kamiengalio minkštumo ženklu, pvz.: 3-iasis (ne 3-asis); prie romėniškų skaitmenų galūnės nededamos.

3. Tarp datą žyminčių skaitmenų grupių, pvz., 2008-03-01 (ne dokumentuose galima skirti ir tarpeliais, pvz., 2008 03 01); tarp numerius žyminčių skaitmenų ar raidžių grupių, pvz.: Pylimo g. 1-5, raštas Nr. 1D-743-(15), LST EN ISO 4618-3.

4. Brūkšnelis taip pat gali būti rašomas simboliniuose pavadinimuose, pvz., gaminių pavadinimai rašomi taip, kaip jie registruoti: „Beržas-4“, „Moskvič-2141“, „Sony CFS-W304“.

5. Brūkšnelis žymi išleistą žodžio dalį, pvz.: moksleiviai (-ės), vardas (-ai), g-vė, m-kla.

6. Brūkšnelis rašomas nurodant pašto kodą: LT-01001.

Brūkšnelis kai kuriais atvejais rašomas tarp tikrinių daiktavardžių:

1. Tarp dviejų savarankiškų to paties asmens pavardžių ar tarp pavardės ir slapyvardžio, pvz.: S.Kymantaitė-Čiurlionienė, V.Mykolaitis-Putinas, A.Nyka-Niliūnas.

Tarp dviejų (ar daugiau) to paties asmens vardų brūkšnelis nerašomas, pvz.: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Aušra Nijolė Gudaitienė.

Tarp vardo ar pavardės ir prievardžio brūkšnelis taip pat nerašomas, pvz.: Vytautas Didysis, Radvila Našlaitėlis.

2. Dvigubame simboliniame pavadinime, sudarytame iš dviejų susijungusių organizacijų pavadinimų, pvz.: „Santara-Šviesa“ (organizacija), „Inkaras-Grifas“ (sporto komanda), „Švyturys-Utenos alus“ (įmonė).

Tarp bendrinių daiktavardžių brūkšnelio patartina vengti. Kai daiktavardžiai yra sintaksiškai lygiaverčiai, bet žymi ne vieno, o dviejų dalykų pavadinimus, jie jungiami ne brūkšneliu, o jungtuku ir, pvz.: kultūra ir švietimas (ne kultūra-švietimas), pajamos ir išlaidos (ne pajamos-išlaidos), baltų ir slavų santykiai (ne baltų-slavų).

Kartais tarp žodžių, reiškiančių dvišalius santykius, rašomas brūkšnys, tačiau geriau apsieiti be jo, pvz.: sudarė pirkimo–pardavimo (geriau prekybos) sutartį, Lietuvos–Latvijos (geriau Lietuvos ir Latvijos) derybos.

3. Brūkšneliu jungiami du daiktavardžiai, reiškiantys vieno daikto ar reiškinio pavadinimą, pvz.: lopšelis-darželis, kavinė-baras, paroda-pardavimas, pasitarimas-seminaras, skulptorius-architektas, dažytojas-tinkuotojas, sekretorė-referentė, padavėja-barmenė.

Brūkšnelis nerašomas tarp žodžių, kurių vienas paaiškina ar patikslina kitą, pvz.: gydytojas traumatologas, vairuotojas ekspeditorius, šaltkalvis santechnikas, šaltkalvis montuotojas, inžinierius elektrikas ir t. t.

Reikėtų bendrinių daiktavardžių grupes su brūkšneliu kiek įmanoma keisti sklandesniais būdvardžio (ar dalyvio) ir daiktavardžio junginiais, sudurtiniais daiktavardžiais, pvz.: sanatorinė mokykla (vietoj mokykla-sanatorija), kurortinis miestas (vietoj miestas-kurortas), šaltkrepšis (vietoj krepšys-šaldytuvas) ir t. t.

Taigi dabartiniais laikais, kai kompiuterinis raštingumas daugelyje gyvenimo sričių tapo būtinybe, netgi tokios iš pirmo žvilgsnio nedidelės rašybos smulkmenos turėtų būti žinomos. Juk jos atspindi bendrąją rašto kultūrą.