Vartotojų teisių gynėjai sulaukia vis daugiau skundų

Eglė MIČIULIENĖ

Kovo 15-osios – Pasaulinės vartotojų dienos proga Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre buvo surengtas seminaras „Vartotojų teisių apsauga Marijampolės apskrityje“. Į jį suvažiavo vartotojų, t. y. mūsų visų, teisėmis besirūpinančių keleto tarnybų lektoriai.

Kreiptis į pardavėją

Seminarą organizavusi Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Marijampolės apskrities skyriaus vedėja Jolanta Petrušauskienė pasveikino seminaro dalyvius profesinės šventės proga. Ji kalbėjo apie vartotojų ginčų sprendimą ne teisme.

Pranešėja priminė, jog įsigiję netinkamą prekę ar paslaugą pirmiausia turime kreiptis į pardavėją, paslaugų teikėją ir aiškiai nurodyti savo reikalavimą, t. y.: pakeisti prekę tinkamos kokybės preke; atitinkamai sumažinti pirkinio kainą; per protingą terminą neatlygintinai pašalinti prekės trūkumus arba vienašališkai nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį ir pareikalauti grąžinti už prekę sumokėtus pinigus.

Jei pardavėjas ar paslaugų teikėjas nesutinka su vartotojo reikalavimais, jis privalo ne vėliau kaip per 10 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos pateikti vartotojui išsamų rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais.

Tuomet vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą, Ne maisto produktų inspekciją ar Valstybinę visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą. Jei vartotojo reikalavimas pagrįstas, šios institucijos pasiūlys pardavėjams ar paslaugos teikėjams įvykdyti kliento reikalavimus.

J.Petrušauskienė nurodė ginčus nagrinėjančias institucijas, terminus, paaiškino patį ginčo nagrinėjimo procesą.

„Jei verslininkai nori išsaugoti savo įmonės garbę ir orumą, tuomet neteisminis ginčo nagrinėjimas įgauna didelį pagreitį – byla neužsitęsia“, – kalbėjo J.Petrušauskienė.

Kai sveria per mažai

Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriaus viršininkė Ramunė Vyšniauskienė pasakojo apie savo darbo specifiką. „Su meteorologija, kaip žmonėms kartais atrodo, nieko bendro neturime, – juokavo R.Vyšniauskienė. – Mes tikriname matavimo priemonių būklę, kontroliuojame sufasuotų ir sveriamų prekių kiekį, prižiūrime rinką.“

Įdomu, jog daugiausiai problemų kyla dėl buitinių karšto ir šalto vandens prietaisų. Pernai Marijampolės apskrityje patikrinus 135 skaitiklius, pagal kurių rodmenis atsiskaitoma už suvartotą vandenį, nustatyta, kad net 53 proc. jų eksploatuojami neatlikus metrologinės patikros. „Jei vandens skaitiklio viduje susikaupia apnašos, pratekančio vandens greitis padidėja, skaitiklis sukasi greičiau ir kenčia vartotojas“, – sakė R.Vyšniauskienė.

Įstatymas numato, kad šių prietaisų patikrą ne rečiau kaip kartą per ketverius metus savo lėšomis turi atlikti vandens tiekėjai.

Skundų metrologai sulaukia ir dėl svarstyklių. Pranešėja priminė, jog prieš sveriant svarstyklės turi būti tuščios (be svarsčių, tuščių plastikinių indų ir kt.) ir rodyti nulinę padalą.

Inspekcija, kaip minėta, kontroliuoja ir prekių kiekį: tikrina, ar pakuotėje produkto yra tiek, kiek užrašyta etiketėje. Pernai visoje respublikoje tikrinant miltų ir cukraus pakuotes nustatyta, kad beveik trečdaliu atvejų faktinis produkto kiekis viršijo leistinus nuokrypius. Neatitikimų rasta ir sveriant įvairius džiovintus vaisius, sojų produktus.

Marijampolės apskrityje inspekcija pernai tikrino ir buitinius dujų balionus. Net 44 iš 93 balionų rasta dujų masės neatitikimų. Už tai atsakingiems asmenims skirtos baudos.

Inspekcija pasirengusi padėti tiek vartotojams, tiek verslininkams. Todėl verslininkai, jei iškiltų šios srities klausimų, turėtų patys kreiptis į metrologijos darbuotojus ir nelaukti, kol jų įmonėse bus nustatyti pažeidimai.

Neperskaito instrukcijų

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Marijampolės poskyrio vedėja Rūta Bagušinskienė bei vyriausiasis valstybinis inspektorius Valdas Kralikauskas teigė, jog vartotojai jau gana gerai žino savo teises ir labiau jomis rūpinasi, nes skundų kiekis kasmet auga.

Pernai inspekcija sulaukta 36 skundų raštu, gerokai daugiau – žodinių skundų. O šiemet, vos kovui įpusėjus, jau sulaukta 14 skundų. „Jų tyrimas atima iš mūsų laiką, kurį skirtume pagrindiniam savo darbui – tikrinti rinką ir apsaugoti vartotojus nuo nekokybiškos produkcijos“, – sakė R.Bagušinskienė.

Beveik 64 proc. inspekcijos tirtų skundų buvo išspręsta vartotojų naudai.

Dauguma jų skundėsi dėl nekokybiškų elektrotechnikos gaminių, ypač mobiliųjų telefonų, taip pat – dėl kompiuterių, mp3 grotuvų, fotoaparatų ir kt.

„Skundai – ne visuomet pagrįsti. Neretai ir pats vartotojas iki galo neperskaito gaminio naudojimo instrukcijos ir prekę sugadina“, – pasakojo V.Kralikauskas.

Dėl nekokybiškų paslaugų apskrities vartotojai pernai kreipėsi tik 3 kartus. Du žmonės buvo nepatenkinti cheminio valymo rezultatais, viena klientė apskundė nekokybiškai darbą atlikusią siuvėją. Visi skundai buvo pagrįsti, žmonėms atlyginti patirti nuostoliai.

Nuo gamybos iki prekybos

Apie maisto produktų saugą kalbėjo Marijampolės apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gydytojas higienistas Jonas Palepšaitis ir Vilkaviškio VMVT vyriausioji specialistė, maisto produktų inspektorė Romutė Bičiūnienė.

Anot J.Palepšaičio, VMVT specialistai rūpinasi maisto produktų kontrole „nuo tvarto iki stalo“. Tikrinamos viešojo maitinimo įstaigos, geriamojo vandens tiekimo įmonės, negyvūninio maisto gamybos įmonės. Nuo pernai tarnyba kontroliuoja ir vaistinėse parduodamus maisto papildus.

Pernai apskrities VMVT atliko 448 patikrinimus, maždaug pusėje įmonių rasta pažeidimų.

J.Palepšaičio teigimu, pažeidimų skaičius ne maisto produktų srityje pasitaiko vis mažiau, nors skundų – daugėja.

Dažniausiai žmonės skundžiasi netinkamais vartoti maisto produktais, taip pat – maisto prekių ženklinimu, kokybe, laikymo sąlygomis ir kt. Radus pažeidimų gali būti taikomos administracinio poveikio priemonės: skiriamos baudos arba sustabdoma įmonės veikla.

Vis dėlto skundų dėl ne maisto produktų pasitvirtina tik maždaug trečdalis, kiti būna nepagrįsti.

Anot R.Bičiūnienės, iš Vilkaviškio rajono gyventojų pretenzijų dėl nekokybiškų maisto produktų sulaukiama labai nedaug: tiek pernai, tiek užpernai tarnyba sulaukė po 10 skundų. Visi jie nagrinėjami, tačiau toli gražu ne visada rezultatai palankūs vartotojams.

R.Bičiūnienė pasakojo, jog VMVT neseniai išsprendė seną šaldytos žuvies kainų nurodymo problemą.

Anksčiau ant šaldytos žuvies etikečių būdavo nurodoma tik grynosios masės kaina. Pirkėjai priekaištaudavo, kad sumoka už kilogramą žuvies, o ją atšildžius lieka tik keli šimtai gramų produkto. Mat neretai didesnę dalį bendro šaldytos žuvies svorio sudaro ne pati žuvis, o ją aptraukianti glazūra. Kitaip tariant – ledas.

Tačiau, kaip aiškina specialistai, glazūra yra būtina, nes saugo žuvį nuo išdžiūvimo, padeda išlaikyti jos maistines savybes.

Todėl nuspręsta neklaidinti vartotojų ir ant šaldytos žuvies pakuočių nurodyti dvi kainas. Viena jų nurodys, kiek kainuoja kilogramas pačios žuvies, o kita – kiek kainuoja visa pakuotė. Į pastarąją kainą įeis ir žuvies, ir glazūros kainos.

„Taigi, pirkdami žuvį, už ledą vis tiek mokėsime. Tik žinosime, kiek yra ledo ir kiek – žuvies“, – aiškino R.Bičiūnienė.