Šį kartą norėčiau pakalbėti apie visiems labai gerai žinomą Lietuvos pašto problemą. Dažnai girdime nusiskundimus – paštu nepatenkinti ir tie, kurie naudojasi paslaugomis, ir tie, kurie ten dirba. Tai labai įsisenėjusi ir opi problema. Jai vis gilėjant, supratau, kad sėdėdami kabinetuose jos neišspręsime. Padėtis, kurią matome žvelgdami pro ministerijos langus, gerokai skiriasi nuo realiosios situacijos, egzistuojančios Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
Pradėjęs dirbti ministerijoje, ėmiau gilintis į Lietuvos pašto problemą, norėdamas geriau suvokti, kokios bėdos egzistuoja ir kaip jas spręsti. Po kelių susitikimų su Centrinio pašto vadovybe supratau, jog didžiausia problema slypi pašto viduje, pačioje vadyboje. Egzistuoja pernelyg didelis atotrūkis tarp centrinės pašto vadovybės ir apskričių paštų vadovų bei eilinių paštininkų. Todėl kyla didžiulis nepasitenkinimas, rezultatų siekiama labai lėtai, o kompetentingų darbuotojų trūkumas toliau vis didėja. Dėl šio atotrūkio kyla problemų nagrinėjant darbuotojų atlyginimo normavimo klausimus ir menksta pasitikėjimas darbdaviu, stringa normali kasdienė veikla. Visi šie reikalai aktualūs ir skaudūs beveik 8 tūkstančiams Lietuvos pašto darbuotojų – juk bendrovė yra vienas iš didžiausių Lietuvos darbdavių.
Visos šios priežastys paskatino mane išsiųsti aukštus ministerijos pareigūnus į kaimus ir miestelius, kad įsigilintų į pašto problemas visoje Lietuvoje, pamatytų realią situaciją iš arčiau. Šiuose susitikimuose dalyvauja ir pašto vadovai, ir apskrities vadovybė, ir eiliniai paštininkai. Tikiuosi ir noriu, kad tiesiogiai bendraujant atsiskleistų neišspręsti ir nesprendžiami klausimai, būtų įsiklausyta į eilinių paštininkų bėdas ir pagerėtų darbuotojų tarpusavio santykiai, atsirastų daugiau pasitikėjimo pačios įmonės viduje. Manau, jog reikia parodyti žmonėms, kad jų darbas yra iš tiesų svarbus, vertinamas ir už jį bus teisingai užmokama.
Ministerijos pareigūnų ir paštininkų pirmojo susitikimo vieta pasirinkau man artimiausią Vilkaviškio apygardą. Nuo čia prasidėjo vizitai po visą Lietuvą. Po šio bei kitų jau įvykusių susitikimų suvokiau, jog mano idėja visiškai pasiteisino. Paštininkai, iš pradžių buvę labai nedrąsūs ir nekalbūs, suprato, jog iš tikrųjų norime aptarti jiems aktualiausius klausimus bei sužinoti jų nuomonę, todėl kalbėjo pakankamai atvirai. Juos pradžiugino, kad pagaliau atsigręžta ir į juos, išgirstos jiems skaudžiosios bėdos, iš kurių aktualiausia, be abejo, – mažas atlyginimas.
Problemos aptartos, toliau bus įvertintos visos aplinkybės ir ieškoma optimalių sprendimų variantų. Svarbiausia, kad eiliniai paštininkai žinotų, jog jie yra svarbūs ir vertinami už atliekamą darbą. Juk negalima tikėtis darbo efektyvumo iš darbuotojo, kuris nesijaučia vertinamas ir saugus. O paštas juk pirmiausia ir yra žmonės, kurių pareiga – pasiekti atokiausius šalies kampelius, aplankyti net retai aplankomus kaimų ir miestelių gyventojus. Tai reikalauja žmoniškumo, atsakingumo ir nuoširdaus atsidavimo savo darbui.
Jau įvykę susitikimai parodė, kad tokia situacija, kokia yra dabar, tęstis ilgiau nebegali. Manau, kad problemos pradėtos spręsti pavėluotai, kai situacija jau buvo beviltiška. Kita vertus, geriau vėliau nei niekada. Todėl dabar yra numatyti du pagrindiniai žingsniai – darbo užmokesčio didinimas bei galimybė dirbti visu etatu. Atlyginimas labai priklausys nuo atlikto darbo apimties, o galimybė uždirbti turėtų skatinti darbuotojus dirbti. Ypač svarbu yra atsigręžti į žmones, užtikrinti paštininkų socialines garantijas, kurios numatomos tik dirbant visu etatu. Tai ir yra vienas svarbiausių uždavinių.
Ateityje numatoma sukurti bendrą šalies pašto įvaizdį, darbuotojus aprūpinti nauja apranga, darbui reikalingomis priemonėmis, vienodais naujais automobiliais ir net atnaujinti bei suvienodinti pašto skyrių interjerą. Tikiu, kad tai bus padaryta. Bet nenoriu gyventi gražiais planais ir jais raminti jus. Situacija šiandien yra kritiška: tik vienas, geriausiu atveju – du iš dešimties pašto skyrių atitinka šiuolaikinius reikalavimus.
Pirmiausia, siekiant įgyvendinti iškeltus uždavinius, galvojama apie naujų paslaugų kūrimą ir sąnaudų mažinimą. Bus atsisakoma senų transporto priemonių, jas keičiant naujomis, rinkos kainomis parduodant ar išnuomojant nereikalingas, jau daug metų nenaudojamas patalpas bei pastatus. Jau peržiūrėtos senos nuomos sutartys, nustatytos naujos nuomos kainos, sudaryta nauja nekilnojamojo turto valdymo strategija. Taip pat manau, jog pašto veiklai teigiamai atsilieps ir tai, kad buvo atidėtas pašto paslaugų liberalizavimas. Siekiama ambicingo tikslo – įrodyti, jog tokia didžiulė valstybinė įmonė gali būti valdoma efektyviai ir tinkamai.
Suprantu, jog šiuo metu darbas pašte kone prilyginamas visuomeniniam darbui, bet tikiu, kad situacija greitai keisis, nes jau ėmėmės veiksmų. Pagerėjus darbo sąlygoms, kokybei bei atlyginimams, padidėjus socialinėms garantijoms, atsiras daugiau norinčių dirbti pašte, galbūt didžiųjų miestų studentai taip pat susidomės galimybe čia įgyti papildomų pajamų.
Dabar, kai dar realiau suvokiu Lietuvos pašto problemų esmę, noriu patikinti jus, kad didžiąją dalį paštininkų išsakytų problemų suskubsiu spręsti. Manau, susitikimai su žmonėmis yra naudingi tuo, kad organizuojant pertvarkymus sistemoje bus galima atsižvelgti į realius priekaištus, spręsti aktualiausius patiems paštininkams klausimus. Optimistiškai tikiu, kad tai duos akivaizdžią naudą visų pirma paštininkams, atsilieps jų kasdienei veiklai. Tada, manau, pokyčius pajus ir tie, kurie naudojasi pašto paslaugomis. Kol kas galiu patikinti, jog kalbos apie Lietuvos pašto privatizavimą ir darbuotojų etatų mažinimą nėra teisingos ir ši tema tebūnie pamiršta.
Dabar tiesiog reikia imtis greitų ir ryžtingų veiksmų, žmonėms palankių sprendimų. Aš, kaip ministras, jaučiu pareigą skatinti imtis darbų, o ne tik kalbėti apie tai, kas turėtų būti daroma.
Algirdas BUTKEVIČIUS
Susisiekimo ministras
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.