Riedlentininkai netrukus turės savo aikštelę

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Netrukus ekstremalaus sporto mėgėjai – riedlentininkai – sužinos, kas jiems statys vadinamąjį „skeitparką“. Mat jau šį penktadienį įrangos tiekėjai rajono Savivaldybei baigs teikti pasiūlymus dėl šio parko statybos. Rajono Taryba šiam reikalui skyrė 90 tūkstančių litų.

Antrus metus iš eilės Vilkaviškio riedlentininkai traukia prie „Senukų“ prekybos centro. Čia – pagrindinė jų treniruočių vieta. Mat aikštelė gana nuošali ir asfaltas lygus, negruoblėtas. Daugiau vaikams tobulinti savuosius „skeiterių“ įgūdžius kol kas nėra kur.

Šiltais vakarais čia sutikti jaunuoliai sakė, kad jie neblogai sutariantys su miesto seniūnu Algiu Kiseliūnu, kuris yra lyg vyresnysis jų draugas. Jis ir informavo ekstremalaus sporto mėgėjus, kad jų pomėgiui yra skirta pinigų. Seniūnas net aptarė su vaikais, kokios įrangos jie norėtų, kartu išrinko riedlentininkams skirtą komplektą.

– Kai jau bus išrinktas įrangos tiekėjas, tai ją sumontuoti užtruks kokį mėnesį, ne ilgiau, – sakė pakalbintas A.Kiseliūnas. – Vaikams kaip tik prasidės vasaros atostogos. Galės džiaugtis puikia dovana.

Seniūnas sakė, kad už skirtus pinigus galima bus įrengti didelę rampą, dvi pusrampes, kalnelius, dar kitokios įrangos, kuri bus tinkama ne tik riedlentininkams, bet ir riedutininkams bei dviratininkams. Rampų komplektas bus sumontuotas čiuožyklos vietoje, prie stadiono.

Kol kas vaikinai vakarais pasportuoti renkasi įprastoje vietoje. Aikštelėje tarp „Senukų“ ir parapijos pastato jie susistatę pačių pagamintus įrenginius triukams atlikti. Berniukai sakė, kad visa tai jie pasidarė patys: kalė, pjovė, virino vamzdžius vieno iš jų tėčio garaže.

– Šitie įrengimai nėra labai saugūs, nes nestabilūs, nelygūs, aštriais kampais, – sakė vienas vaikinas. – Kai turėsime gamyklines rampas, tai ir traumų bus mažiau, bet šiame sporte be jų neapsieisi. Štai ir dabar vienas mūsų draugas guli namuose pasitempęs sausgysles. Žinau tą skausmą, pats esu patyręs. Bet vien už skridimo pojūtį kažin ką atiduotum! Mes žinojome, kad iš pradžių buvo labai priešinamasi riedlenčių parko statybai, tai nutarėme nelaukti ir pasidaryti įrangos patys. Matyt, savo elgesiu įtikinome, kad tokio dalyko mums tikrai reikia.

A.Kiseliūnas sakė, kad ir ant gamyklinių rampų traumų nebus išvengta. Juk tai – ekstremalus sportas. Seniūnas informavo, kad prie būsimos riedlenčių aikštelės bus pakabintos taisyklės, kurių turėtų laikytis visi čia apsilankantys.

– Tokiame sporte jau reikalingi šalmai, antkeliai, alkūnių apsaugos, – sakė miesto šeimininkas. – Be to, ištižėliai ir žiopliai į tokias vietas neina. Čia reikalinga gera reakcija, ištvermė. Toks žmogus, kuris važinėja riedlente, jau neatsimuš į stulpą eidamas gatve.

Riedlenčių sportas – gana brangus. Tad ir vaikai, kurie turi visą būtiną įrangą, tikrai čia neina be tėvų žinios. Sukomplektuota riedlentė kainuoja apie 300 litų. Labai gera – net dvigubai daugiau, o per vasarą jų sulaužomos net kelios. Nepigūs ir specialūs batai. Reikėtų pasirūpinti ir seniūno išvardytomis apsaugomis, bet vaikai kažkodėl jų nemėgsta – laksto neapsisaugoję ir patiria nemenkų traumų.

Riedlenčių sportas atsirado palyginti neseniai, tik prieš keletą dešimtmečių. Vienu metu buvo visiškai apmiręs, mat laikytas labai pavojingu sportu. Jis atsigavo ir gatvės kultūros stilių įgavo prieš gerą dvidešimtmetį. Rampos stilius – vienas pirmųjų važinėjimo stilių. Pasaulyje šiuo metu ypač paplitęs gatvės stilius, kai važinėjama bortais, turėklais, laiptais.

Vilkaviškio sportininkams – tai tik pradžia, tad ir savo treniruotes jie pradeda nuo rampos. O ir ant jos taip paprastai nepavažinėsi. Vien išmokti stovėti ant riedlentės, pajudėti iš vietos, apsisukti reikia ne vienų metų treniruočių.