Specialistai ragino nebijoti parko statuso

Eglė MIČIULIENĖ

Praėjusią savaitę Vilkaviškio rajono savivaldybėje vyko pasitarimas dėl Suvalkijos nacionalinio parko kūrimo.

Pristatyti preliminarų būsimo parko ribų planą atvyko jį rengę Valstybinio žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus darbuotojai. Susitikime dalyvavo ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos atstovai, Vištyčio regioninio parko, Vilkaviškio savivaldybės administracijos darbuotojai bei Klausučių, Šeimenos, Pilviškių, Pajevonio, Vištyčio, Gražiškių, Bartninkų seniūnai ar jų pavaduotojai. Minėtos seniūnijos patenka į siūlomo parko plano ribas.

Kaip žinia, Lietuvoje iki šiol yra penki – Aukštaitijos, Dzūkijos, Žemaitijos, Kuršių nerijos ir Trakų istorinis – nacionaliniai parkai.

Suvalkija, kaip etninis regionas, tokio parko iki šiol neturi. Pernai jo kūrimo idėją imta aktyviai propaguoti.

Priminsime, jog pirmasis Suvalkijos nacionalinio parko ribų plano rengėjų ir apskrities bei rajonų vadovų susitikimas vyko pernai liepos mėnesį Marijampolės apskrityje.

Parką buvo nuspręsta steigti ne kaip vientisą didelę teritoriją, o minimalių „salų“ principu.

Po to, rudenį, kaip sakė Žemėtvarkos instituto Kraštotvarkos ir teritorijų planavimo skyriaus viršininkė Rita Palčiauskaitė, vyko detalūs planuojamų į parką įtraukti vietovių tyrimai. Suvalkijos nacionalinio parko iniciatorius, vienas iš darbo grupės narių profesorius Paulius Kavaliauskas tuomet mūsų krašte rado daug vertingų tiek gamtiniu, tiek kultūriniu požiūriu dalykų, kuriuos būtina išsaugoti.

Iki šiol vyko daug ginčių, diskusijų tarp organizatorių, kultūros paveldo departamento, Aplinkos ministerijos atstovų.

„Tik prieš mėnesį Aplinkos ministerija pritarė siūlomam ribų planui ir dabar jį galime teikti svarstymui. Tačiau pabrėžiu, kad tai dar nėra galutinis darbas. Žinome, jog žmonės daug ko nežino, yra sunerimę. Įvairūs draudimai, apribojimai suprantami iškreiptai. Tačiau mes nenorime plano „primesti“ iš viršaus. Ketiname atvažiuoti į seniūnijas ir kalbėtis su žmonėmis vietoje, norime išgirsti jų nuomonę: gal kur nors reikia šiek tiek keisti ribas, kai kur mažinti ar didinti plotą. Kviečiu bendrai svarstyti, dirbti ir ieškoti geriausių variantų tiek gamtai, tiek žmonėms, tiek kultūrai“, – kalbėjo R.Palčiauskaitė.

Instituto darbuotoja teigė, kad pagrindinis šio parko steigimo tikslas – išsaugoti Suvalkijos etnokultūrinės srities vertingus kraštovaizdžio etalonus, gamtines ekosistemas, visos šalies istorijai bei kultūrai svarbias paveldo vietoves.

R.Palčiauskaitė aiškino, į kokias gamtines bei kultūrines vertybes orientuotasi rengiant nacionalinio parko planą, demonstravo skaidres, parengtus brėžinius, rodė parko ribų variantus.

Apsaugos požiūriu, pasak specialistų, parkas nebus vientisas objektas. Tai bus kompleksinė teritorija, kurioje taikomi skirtingi apsaugos reglamentai. Griežtesnis režimas galios konservacinio prioriteto zonose (jos apims rezervatus, kultūrinius, gamtinius ir kraštovaizdžio draustinius, paveldo objektus). Ne tokios griežtos taisyklės galios ekologinės apsaugos prioriteto zonose. Rekreacinio prioriteto zonose (prie ežerų, slėniuose) bus skatinama turizmo, poilsio paslaugų plėtra. Ūkinio prioriteto zonose (miškų ir žemės ūkio) žmonės galės ir toliau ūkininkauti.

Suvalkijos nacionalinio parko plotas pagal dabartinį planą apimtų 31 808 ha. Didžioji jo dalis – daugiau nei 24 tūkst. ha – būtų Vilkaviškio rajono savivaldybėje (parkas apimtų 19,5 proc. rajono teritorijos ploto). Šiuo metu jame yra 2448 privačios žemės savininkų sklypai.

Pagal įstatymą steigiant naują saugomą teritoriją jos steigėjai apie tai raštu turi informuoti kiekvieną žemės sklypo savininką, naudotoją ar valdytoją. Specialistai pažadėjo, jog ši sąlyga bus įvykdyta ir kiekvienam sklypo savininkui išsiųsti informaciniai laiškai.

Su seniūnais Žemėtvarkos instituto bei VSTT darbuotojai sutarė birželio mėnesį surengti susitikimus su gyventojais. Seniūnijose, kurios įeis į nacionalinio parko teritoriją, bus iškabinti preliminarūs žemėlapiai. Juos atidžiai išstudijavę gyventojai, susitikę su specialistais, galės pateikti pasiūlymus bei jiems rūpimus klausimus, smulkiau pasidomėti, kokių rūpesčių ar naudos jiems atneš naujo statuso suteikimas teritorijai.

Panoviai, Pentos slėnis, Novos hidrografinis, Šešupės kraštovaizdžio draustiniai;

Nopaičio senklonis, Kudirkos Naumiestis, Šešupės slėnis su V.Kudirkos, Jančių, Šapalų, Matarnų, Grigaičių miškais;

Alvitas, Paežerių dvaro sodyba, Širvintos hidrografinis draustinis;

Padvarių miškas, Klampučių dvaro sodybvietė, Būdviečio ozas;

V.Kudirkos gimtinė;

J.Basanavičiaus gimtinė, Piliakalnių piliakalnis, Rasių dvaro sodybvietė;

Vištyčio regioninis parkas, Pajevonys, Ančlaukys, Šakių, Pajevonio piliakalniai, Jevonio, Zanylos, Širvintos slėniai, Vygreliai, Beržiniai, Aistiškių miškas;

Liubavas, Skaisčio, Graužės, Šelmentos slėniai, Grandų sav. botaninis draustinis.