Vilkaviškio sodininkai verčiasi kaip išmano

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Vilkaviškio rajono sodininkai kartkartėmis vis paburnoja dėl prastų kelių, kuriais labai sunku nuvažiuoti į savo sklypus, dėl netikusio vandentiekio ar dėl apsileidusio kaimyno. Deja, visos priemonės, kurių jie gali griebtis, – tik sodininkų susirinkimai. Neprižiūrimo, žolėmis apžėlusio sklypo šeimininkai, kurių „derliaus“ sėklos skrenda į prižiūrimus sklypus ir ten sėkmingai tarpsta, gali būti tik apsvarstyti tame pačiame susirinkime. Mat nei žalos gamtai, nei kokių kitų įstatymų pažeidimų jie nedaro…

Ne vienas kalbintas sodininkų bendrijos pirmininkas prisipažino, kad vadovauti tikrai sunku. Kiekvieną pavasarį reikia eiti su ištiesta ranka ir prašyti, kad sodininkai sudėtų pinigus už elektrą, kurią sunaudoja siurblys į bokštą pumpuodamas vandenį. Ta pati situacija kartojasi, kai reikia greideriuoti kelius. Bet jeigu šie darbai neatlikti, priekaištai – bendrijos pirmininkui. Būna, kad susimoka ne visi, jų skolas tenka dengti kitiems, bet keliais ir vandeniu skolininkai sėkmingai naudojasi. Negi pastatysi užtvarą į pastarojo sodą ar atjungsi vandenį?.. Tam reikėtų pertvarkyti visą vandentiekio sistemą.

Kaip sakė rajono Savivaldybės Vietinio ūkio skyriaus vedėja Ina Blauzdžiūnienė, sodų keliai, vandentiekis, kiti įrenginiai yra bendrijų nuosavybė, tad už juos pačios bendrijos ir atsakingos. Niekas: nei seniūnija, nei Savivaldybė – jų kelių tikrai nelygins.

– Sodų bendrijos yra juridiniai asmenys, kurie turi būti įregistruoti Registrų centre, – aiškino I.Blauzdžiūnienė. – Turbūt ne visos bendrijos ir šituos dokumentus susitvarkiusios. Kai kurios iš jų taip apsileidusios, kad nieko pačios nedaro, o tik dejuoja ir reikalauja pagalbos iš valdžios. Beje, kai reikia dalyvauti kokiuose konkursuose, tai nė vieno nesulaukiame.

Sodininkai įsitikinę, kad jų bendrijas galėtų paremti ir Vilkaviškio rajono savivaldybė. Juk sodus šiose bendrijose turi nemaža dalis miestiečių. Pernai į sodininkų prašymus atsižvelgė Alytaus miesto savivaldybė ir skyrė jiems 20 tūkst. litų keliams susitvarkyti.

Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos atstovai stebisi menku valstybės dėmesiu sodininkų bendrijoms – kol kas jos veikia savarankiškai, tarsi užsienio šalių ambasados. Savivaldybės nebent tik gera valia sodininkams teikia finansinę pagalbą ar padeda spręsti kitas problemas.

Asociacijos pirmininko Eidginto Germanavičiaus teigimu, greitai Seimui bus pateiktos svarstyti Sodininkų bendrijų įstatymo pataisos, kuriame savivaldybės bus įpareigotos rūpintis sodininkų bendrijomis. Tas bendrijas, kurios jau tapo gyvenvietėmis, bus siūloma pervadinti sodininkų namų bendrijomis.

Ateityje sodininkai norėtų pretenduoti ir į ES paramą, nors į jokios priemonės rėmus jie „netelpa“. Norėdami tokią paramą gauti, jie privalėtų turėti ne mažiau kaip 100 arų žemės ūko paskirties žemės. Deja, vienas vidutinis sodininko sklypas siekia tik 5–7 arus.