Į Olandiją turistus vilioja margaspalvis Gėlių paradas

Eglė MIČIULIENĖ

Sutiko vilkaviškietę

Olandija, jau nuo senų laikų garsėjanti kaip tulpių šalis, gali didžiuotis unikaliu kartą per metus vykstančiu renginiu. Balandžio mėnesį šioje šalyje rengiamas Gėlių paradas pritraukia daugybę turistų iš viso pasaulio, žinoma – ir iš Lietuvos. Tik savaitę per metus vykstančio vienintelio tokio renginio pažiūrėti važiuoja vis daugiau ir vilkaviškiečių.

Šiemet Gėlių paradą aplankiusi vilkaviškietė Irma Maurienė sakė: „Lietuvių kalba skambėjo visur. Lietuvių sutikome ir Amsterdame, ir Keukenhofe. Vaikščiodama po parką, kuris yra didžiausia svogūninių gėlių paroda pasaulyje, staiga išgirdau kažką sveikinantis. Pasirodė, kad tai – Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centro vadovė Elena Čepaitė… O parko plotas juk 32 hektarai – ir vis tiek susitikome…“

Pati I.Maurienė į Olandiją vyko su dar keturiomis bendrakeleivėmis. Moterys visus metus lankė floristikos kursus, o juos pabaigusios kartu su kursų vadove nusprendė nuvažiuoti pažiūrėti visame pasaulyje garsaus Gėlių parado.

Pirmieji įspūdžiai

Jau važiuodamos per Vokietiją vilkaviškietės domėjosi floristikos idėjomis, žvalgėsi gėlių parduotuvėse, stebėjosi išradingai išpuoštomis vitrinomis.

Keliauninkai kelių valandų ekskursijai buvo sustoję Potsdame, vadinamame mažuoju Berlynu. Ten apžiūrėjo įspūdingus kaizerio Frydricho statytus rūmus su puikiu parku, fontanais ir terasomis. Ant šio žmogaus, paties valia palaidoto šalia savo mylimų šunų, kapo visuomet guli padėtos kelios bulvės. Mat jis pripratino žmones vartoti bulves maistui, o ne auginti kaip gėles.

Kaizerio Frydricho, buvusio tikro sveikuolio ir gamtos mylėtojo, rūmų soduose I.Maurienė pamatė ir pirmuosius ją kelionėje sužavėjusius gėlynus. Spalvų ir žiedų margumu jie priminė, anot Irmos, „močiutės rūtadaržius“, todėl atrodė labai mieli.

Vienai nakvynei Lietuvos turistai buvo apsistoję Bremeno mieste.

– Tai – be galo žalias, gražus miestas. Man visam laikui iš Bremeno liko prisiminimas, kai naktį viešbutyje, esančiame pačiame miesto centre, pabudau nuo lakštingalų suokimo už lango…

Bremene lietuviai lankėsi ir grįždami namo. Gidė juos nuvedė į rotušės rūsius degustuoti vyno. I.Maurienė pasakojo, jog jai netikėtą įspūdį paliko paminklas Bremeno muzikantams: tai visai nedidukė skulptūra bažnyčios pasienyje.

Aplink – gėlių kilimai

Vos įvažiavus į Olandiją, keliauninkių akis iš karto patraukė nesuskaičiuojama daugybė dviračių, vandens kanalai, vienas prie kito (taupant vietą) prispausti namai ir… neaprėpiamo dydžio spalvingi gėlių kilimai. Pakelėse ryškiausiomis spalvomis švietė daugybė hiacintų, tulpių, narcizų ir kitų svogūninių gėlių lysvių.

– Žemė ten nepaprastai taupoma ir brangi, nes olandai sausumą sunkiai atsikovojo iš vandens. Tačiau net ir mažiausiame sklypelyje, kur stovi nedidukas namelis, žydi nuostabūs įvairiausių augalų darželiai. Visai ne taip, kaip dabar Lietuvoje, kai visas sklypas apsėjamas pievele ir tik kur kamputyje žydi koks krūmelis, – pasakojo Irma.

Be abejo, lietuvės aplankė garsųjį Olandijos gėlių turgų. Moterys paskaičiavo, jog gėlių kainos ten – panašios kaip ir Lietuvoje. Tik žiedai kitokie – didžiuliai, sodrūs, pačių įvairiausių spalvų.

Keliautojai lankėsi ir olandų etnografiniame kaime, lietuvių pavadintame Olandijos Rumšiškėmis, kur apžiūrėjo senovinius pastatus ir daugybę malūnų. Jų gaminama energija naudojama įvairiausiems tikslams: malti miltams, kavos pupelėms, garstyčioms arba drožti klumpėms ir kt.

Lietuviai aplankė ir Roterdamą, lankėsi Gaudos miestelyje, kur gaminami sūriai.

Tačiau daug laiko įvairioms ekskursijoms skirta nebuvo.

– Turėjome labai griežtą gidę. Kai kurie bendrakeleiviai pyko, kad nespėjo apžiūrėti Olandijos raudonųjų kvartalų ar kitų jiems įdomių vietų, tačiau ji pasakė: „Mūsų tikslas – gėlių paradas. Jei norite apžiūrėti Olandiją – važiuokite į kitą kelionę.“ Ir ji buvo teisi – į paradą mus pristatė laiku, – pasakojo I.Maurienė.

Pritraukia milijonus

Vis dėlto vienam parkui kelionėje buvo skirtos net kelios valandos. Į šią vietą vyksta, ko gero, visi, kurie važiuoja pažiūrėti Gėlių parado.

Puikiai žinome, jog Olandija yra ir viena didžiausių gėlių eksportuotojų. Teigiama, jog šioje šalyje išaugintos gėlės užima 60 proc. pasaulinės gėlių rinkos.

Nenuostabu, jog Olandijoje, Keukenhofo mieste, yra unikalus pavasarinis Europos sodas.

Pasigėrėti jame žydinčių augalų grožiu kasmet suvažiuoja apie milijonas žmonių iš viso pasaulio.

Šį parką I.Maurienė su bendramintėmis aplankė prieš pat Gėlių paradą.

Keukenhofo parkas veikia trumpą laiką – maždaug du mėnesius per metus: tik tol, kol žydi svogūninės gėlės.

– Atvažiavome anksti ryte ir laiko turėjome iki pietų, nes po to reikėjo vykti į Gėlių paradą. Atvykome kone pirmi ir nustebome, kaip parke tuščia. Tačiau netrukus prisirinko tiek žmonių, kad kai kur takuose buvo sunkoka prasilenkti. Sužinojome, jog vienu metu po tą parką vaikšto apie 17 tūkst. lankytojų, – pasakojo I.Maurienė.

Nenusakomas aromatas

Tvirtinama, kad tokio svogūninių gėlių kiekio ir įvairovės kaip Keukenhofe nėra jokioje kitoje pasaulio vietoje. Šio parko plotas – 32 ha, o jame dirbantys žmonės kasmet šioje teritorijoje pasodina apie 7 milijonus gėlių svogūnėlių.

Kiekvienais metais Europos gėlių sodas atrodo kitaip, nes apželdintojai parengia vis kitokius augalų sodinimo projektus.

Žiūrovus žavi ne tik įvairiausiomis figūromis iš gėlių žiedų suformuota parko teritorija, bet ir teminiai paviljonai, kurių temas geriausi Olandijos gėlininkai kas savaitę keičia, taip pat – tropinių gėlių oranžerijos. Be abejo, kai vienoje vietoje žydi toks kiekis gėlių, ore tvyro ir nenusakomai malonus aromatas.

Moterys stebėjosi, jog didžiuliuose gėlių plotuose nematyti nė žolytės, nors darbininkams, rodėsi, nėra kur nė kojos pastatyti.

Lietuves stebino ir faktas, kad gėlės, kurios auga ir pas mus, ten išauga neįtikėtinai gražios ir didelės. Pavyzdžiui, prie narcizų pritūpusi nusifotografuoti I.Maurienės draugė buvo lygi su pačiu augalu.

Parke keliauninkės įsigijo ir įvairių gėlių – meilenių, tulpių, hiacintų – svogūnėlių. Tačiau įspūdingo grožio gėlės buvo įvertintos ir pakankamai įspūdingomis kainomis. Pavyzdžiui, vienas meilenio svogūnėlis kainavo apie 6 eurus. O tų svogūnėlių norėjosi įsigyti ir namo parsivežti kuo daugiau… Tačiau I.Maurienė juokėsi, kad beveik visas gėles grįžusi išdalijo.

Gėrėjosi išradingumu

Kupinos geriausių įspūdžių, iš parko vilkaviškietės su bendrakeleiviais nuvažiavo tiesiai į Gėlių paradą.

Iškilminga parado procesija juda gana netrumpą atstumą. Žmonės su įvairiausiomis gėlėmis dekoruotomis transporto priemonėmis maždaug per savaitę nukeliauja apie 20 mylių. Paradas vingiuoja nuo Nordvijko iki Harlemo per svogūninių gėlių auginimo kaimelius. Įspūdingą gėlių eiseną lydi muzikantai, šokėjai, žygiuoja orkestrai.

Peržygiavę per kaimą ar miestelį, parado dalyviai sustoja pailsėti, aptvarkyti gėles, pakeisti nuvytusius augalus.

Norintiems procesiją stebėti žiūrovams nustatomas labai tikslus grafikas.

– Į miestelį, kuriame stebėjome paradą, mums buvo nurodyta atvykti lygiai 13.45 val., nes tuo laiku per tą vietą turėjo keliauti parado dalyviai. Atvykę prisėdome ant šaligatvio bortelio. Visur stovėjo minios žmonių, kai kurie netgi sėdėjo ant šaligatvio pasistatę kėdes.

Į miestelį įvingiavęs paradas pribloškė žiūrovus žiedų įvairove, spalvų gausybe ir neregėtu žmonių išradingumu. Gėlės pačiomis įvairiausiomis formomis buvo sudėliotos ant mašinų, traktorių, autobusų, platformų, vilkikų, policijos automobilių ir kitų transporto priemonių. Pro žiūrovų akis gatve plaukė iš gėlių sukurti pasakų personažai, pilys, gyvūnai ir kitos milžiniškos figūros.

– Matai – atvažiuoja didžiulis drakonas, o iš jo šnervių verčiasi dūmai… Ant kitos mašinos iš baltų gėlių sukurta žiema – seniai besmegeniai, „apsnigtos“ eglaitės… Mums labai patiko gėlėmis iškaišytas traktorius. Sakėme, kad tai – puiki idėja kokiam nors jaunajam Lietuvos ūkininkui, taip išpuošus savo traktorių atlėkti pas savo nuotaką… Negana to stebuklingo grožio – visos figūros dar ir nežmoniškai kvepėjo, – įspūdžiais dalijosi Irma.

Važiuos dar kartą

Kartu su visa ant šaligatvių suplūdusia minia žmonių lietuvės paradą stebėjo maždaug dvi valandas. Fantastiškas figūras turistai kaip įmanydami stengėsi įamžinti nuotraukose. Tačiau I.Maurienė šypsodamasi pasakojo, kad tą dieną nepasikrovė jos fotoaparato baterija.

– Užtat aš galėjau nesiblaškydama stebėti įspūdingą gėlių karnavalą. Tuo metu mano draugės šokinėjo su fotoaparatais, bijodamos, kad visko nesugebės užfiksuoti… – juokėsi pašnekovė.

Parado dalyviai ne tik siekia save parodyti ir į kitus pažiūrėti. Renginys turi ir komercinį tikslą: floristai mėtė žiūrovams reklaminius laikraščius, lankstinukus ir net gėles. Vilkaviškietės pagavo joms atmestą vazonėlį su narcizų sodinukais (grįžtant namo autobuse olandų dovanoti narcizai pražydo).

Ši programa valstybės palaikoma, remiama, skatinamas turizmas – tai juk viena didžiausių Olandijos vertybių.

Viešėdama Olandijoje I.Maurienė sau prisižadėjo visą ten regėtą grožį parodyti ir savo šeimai. Todėl į Gėlių paradą vilkaviškietė dar bent kartą būtinai nuvažiuos.