Pajevoniečiai džiaugiasi gražiais gėlynais

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Į redakciją paskambinusi pajevoniškė Klementina Alkevičienė sakė norinti pasidžiaugti gražiais miestelio gėlynais ir padėkoti jų puoselėtojai Teresei Dailidavičienei.

– Jau seniai norėjau papasakoti apie šitą rūpestingą moterį, – kalbėjo buvusi pedagogė. – Net gražu pažiūrėti grįžus į Pajevonį, kaip viskas žydi ir veši. Atvažiuokite pažiūrėti – patys įsitikinsite.

Seniūnijos aplinkos tvarkytoją, visų švelniai vadinamą Teresiuke, iš pat ryto radome triūsiančią prie kapinaičių. Jos buvimo vietą išdavė pagriovy gulintis tamsraudonis dviratis. Sutrikusi nuo Klementinos pagyrų, Teresiukė sakė dirbanti, nes labai mėgstanti gėles. Moterys paskaičiavo, kad T.Dailidavičienė Pajevonyje prižiūri apie penkiolika darželių. Ir visų dydis – įspūdingas.

– Įsivaizduokite situaciją – seniūnija gėlių šitiems darželiams neperka, visko ši moteris čia pati prineša, – sakė K.Alkevičienė. – Kartais ir už savo pinigus turguje nuperka kokią patikusią. O pati dirba tik puse etato, nors kapstosi po darželius visą dieną.

Teresė sakė, kad kai dirba – laiko nejaučia. Triūsia, kol pabaigia, ką čia į valandas žiūrėsi… O gėlėms seniūnas duotų pinigų, bet reikia sąskaitą parvežti, tik turguje jos niekas neduoda.

– Baisiausia, kad ji dirba dirba, o ima ir prie darželio jos alpinariumą kaimynų vištos iškapsto, – vėl užjautė darbininkę K.Alkevičienė. – Man net širdį skauda žiūrint. Neturi žmonės supratimo, kad taip leidžia.

Teresiukė gi sakė nenorinti niekuo skųstis, dirbanti kiek gali, nes gėlės – jos širdies džiaugsmas. Gražu pažiūrėti, kai pražysta, suveša. Sielą glosto.

Sudiržusia ranka nusibraukusi iš po skaros išsprūdusius plaukus, Teresė daugiau nesileido į kalbas ir palinko prie savo prižiūrimų augalų.

– Eime, parodysiu, kur vištos kapsto, kur plyname lauke prie mokyklos ji gėlynų prisodinusi, – vedė į ekskursiją po Pajevonį buvusi mokytoja. – Galėtų seniūnas susiprasti ir žmogui už darbą daugiau pasiūlyti. Ir Teresiukei už pusę etato nevertėtų tiek plėšytis… Kelias gėles pasodintų – ir gana, o čia – tokius plotus išplėšusi. Pasitaiko, jog gražesnius krūmus ir išvagia, nors Teresiukė pati želdinių duoda, jei kas paprašo.

Ir iš tikrųjų, apžiūrėjus didžiulius gėlynus galima tik įsivaizduoti, kiek triūso reikia įdėti, kad jie gražiai atrodytų.

Pakalbinę seniūną Gediminą Bisikirską išgirdome, kad Pajevonys – turbūt vienintelė seniūnija rajone, kuri perėmė aplinkos priežiūrą visoje seniūnijoje. Pusantro etato perimta net iš mokyklos.

– Teresė Dailidavičienė pas mus dirba gal treti metai, nuo tada, kai perėmėme visą tvarkymą, – sakė seniūnas. – Anksčiau ji prižiūrėjo darželio teritoriją. Dirba moteris nuoširdžiai, nieko negalima sakyti. Sveikata jos silpna, jau antrus metus pensijoje, bet vis tiek nori gėlynus prižiūrėti. Davėme pusę etato, kad nesiplėšytų, – gaila gi žmogaus. Vasarai pasamdome pagalbininkių iš viešųjų darbų, bet ji viena nori dirbti. Toks jau žmogaus būdas.

O Pajevonio aplinka tikrai džiaugiamės. Daug yra žmonių, kurie padeda ją tvarkant. Štai buvusi pajevonietė Violeta Linartienė iš Kybartų praeitais metais dovanojo apie šimtą didžiulių pilnavidurių tagečių, šįmet žadėjo 10 rožių sodinukų. Vietinė gyventoja Teresė Ančlauskienė skambino, kad atvažiuotume pasiimti jos pasėtų surfinijų. Irena Takašauskienė jau penkerius metus visokių gėlių dovanoja. Ir Teresė Dailidavičienė kasmet vis prisodina įvairių daugiamečių gėlių iš savo darželio.

Mums labai smagu, kad yra žmonių, mylinčių savo kraštą, padedančių tvarkyti aplinką. Nors, aišku, yra visokių, bet norisi matyti tai, kas gera.