Virbalis nuo pat savo kūrimosi pradžios buvo reikšmingas Užnemunės prekybos ir amatų centras. Apie tai byloja kad ir toks faktas, jog 16 a. pabaigoje savo prekes Virbalio turguose pardavinėjo Gardino puodžiai. Čia kasmet vykdavę nuo 4 iki 6 prekymečių, t. y. jomarkų. Didžiausi jomarkai, kaip pasakoja seni žmonės, vykdavę per Žolinę.
Jie dar prisimena įvairiausiomis prekėmis jomarkuose savo palapines apsikarsčiusius vadinamuosius karabelninkus, atsibelsdavusius jau iš vakaro, kad užsiimtų geresnes vietas, bei turgaus aikštėje sutūpusias moterėles, pardavinėjančias vaistažoles nuo gumbo, patrūkimo, kosulio ar „stypžes“ nuo negalėjimo. Vaizdingai apie arklių turgus, kurie neapsieidavę be visokių čigonų gudrybių ir nuotykių, pasakoja virbalietis Juozas Zabielavičius savo atsiminimų knygoje, kurią pernai išleido miesto bendruomenė.
Ir visa tai vyko dabartinėje miesto aikštėje, vadintoje turgaviete arba turgaus aikšte, atsiradusia nuo Valakų reformos pradžios, t. y. nuo 1561 metų, kada ji, kuriantis miestui, ir buvo išmatuota.
Prieš puspenkto šimtmečio šioje aikštėje virte virė aktyvus, labai svarbus Virbalio gyventojams prekybos ir amatų gyvenimas. Jau patys to meto miesto gatvių pavadinimai: Dailidžių, Mėsininkų, Pirklių, Kubilių, Kalvių, Kepėjų, Karšėjų – mums daug ką pasako apie pirmųjų čia įsikūrusių virbaliečių gyvenimą, apie tai, kuo jie vertėsi ir kuo užsiėmė.
Virbalis nuo seno garsėjo savo turgais ir jomarkais visoje Užnemunėje. Čia atvykdavo pirklių ne tik iš visos Užnemunės, bet ir iš Prūsijos.
Besikuriančioms amatininkų brolijoms (cechams) buvo suteikiamos privilegijos, kai kurie iš jų turėjo net savo herbus ir antspaudus. 17 a. pradžioje Virbalyje buvo oficialiai įregistruotos kalvių, šaltkalvių, ginklininkų, peilininkų, batsiuvių ir siuvėjų brolijos. Vėlesniais laikais čia dar veikė šerių perdirbimo, baldų, aliejaus, betono, dešrų, gazuoto vandens, saldainių, paminklų, tepalų, žemės ūkio mašinų ir kitos įmonės.
Vyresni miestelio gyventojai dar prisimena, kad prieš Antrąjį pasaulinį karą Virbalyje veikė 15 smulkių įmonių: 2 karšyklos, 2 alaus sandėliai, kepykla, 5 malūnai, 2 plytinės, skerdykla, 36 krautuvės, 2 restoranai, 2 vaistinės, 5 valgyklos, 3 bibliotekos, privati vaikų prieglauda. Ir gyveno tada mieste netoli 5000 gyventojų.
Per Žolinę bendruomenė „Virbalio vartai“ visus sukvietė į istorinę miesto aikštę, kuri, beje, kaip ir visas miestas su nepakitusiu gatvių suplanavimu, yra Lietuvos urbanistikos paminklas, prisiminti šias senas ir miesto gyvenimui labai svarbias verslo bei amatų tradicijas. Žinoma, atkurti tai, kas buvo prieš kelis šimtmečius, būtų pernelyg sudėtinga. Tačiau mums buvo svarbi pati idėja, tradicija – garsieji Virbalio jomarkai. Todėl Žolinės jomarke savitus savo amatus ir darbus demonstravo šiandieniniai miestelio meistrai bei verslininkai.
Šventė prasidėjo šv. Mišiomis Virbalio bažnyčioje, jas aukojo garbės prelatas, dekanas V.Gustaitis, koncelebravo prof. teol. dr. K.Žemaitis ir Gražiškių klebonas kun. D.Gurevičius. Iškilmėse dalyvavo teol. licenciatas Ž.Kulpys bei kunigai V.Stakėnas, V.Kajokas ir V.Eidukaitis.
Po mišių visi įsiliejo į jomarko šurmulį, kuriame savo dirbinius ir verslus demonstravo 35 įvairių amatų meistrai. Čia buvo galima ne tik pasižiūrėti, bet kai ką ir paragauti ar pabandyti patiems pasigaminti. Iš to, ką šiandien gamina ar sukuria, amatininkai pelno tikriausiai nesitiki – tai daro daugiau dėl pramogos, savo ir miestiečių malonumui.
Kai ką iš jų gaminių, gerai suderėjus, šventėje buvo galima ir įsigyti – juk tai tikras jomarkas! Atėjusieji galėjo pamatyti medžio drožėjų, odos apdirbimo, pynimo iš vytelių, vilnos vėlimo, virvių vijimo, molio dirbinių, mezgimo, nėrimo ir siuvinėjimo bei kitokių rankdarbių meistrų dirbinių. Visi galėjo paragauti šviežiai sumušto sviesto, suslėgto sūrio, naminės giros ir alaus. Tarp kitko, ar žinote, kad Virbalyje 17 a. vidury buvo 168 smuklės? Iš jų – 94 alaus, 74 – dar ir degtinės.
Vėliau visus praalkusius gaspadinės vaišino 3 rūšių blynais ir skania kopūstiene su rūkyta karka. O nesuspėjusieji susitvarkyti savo „ševeliūros“ galėjo čia pat apsikirpti bei susišukuoti, kiti – prisimatuoti pas siuvėją.
Klebonijos salėje veikė virbalietės dailininkės Audronės Gurinskienės tapybos darbų paroda. Portretą ar draugišką šaržą čia pat piešė dailininkas Vytautas Gurinskas.
O gerą nuotaiką mūsų šventėje skleidė Gražiškių etnografinis ansamblis „Gražupis“, Girėnų kaimo kapela ir virbaliečių moterų ansamblis.
Virbalio jomarkai galėtų tapti gražia miesto tradicija.
Danutė STANKŪNIENĖ
Virbalio Žolinės jomarko organizatoriai nuoširdžiai dėkoja rėmėjams – Vilkaviškio rajono savivaldybei, A.Butkevičiaus labdaros ir paramos fondui, Kybartų kultūros centrui, S. ir V.Saukaičiams bei visiems kitiems, padėjusiems surengti šią gražią šventę.
Užsk.7166
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.