Saujelė mokytojų aktyvistų dirba dėl visų

Birutė NENĖNIENĖ

Į konferenciją buvo susirinkę Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos Vilkaviškio rajono susivienijimo organizacijų atstovai. Jie išrinko delegatus į neeilinį LŠDPS suvažiavimą, aptarė jiems rūpimus klausimus.

Delegatai į suvažiavimą

Neeilinis suvažiavimas numatomas surengti ateinančių metų vasario mėnesį. Vilkaviškio rajonui atstovaus šios konferencijos dalyvių išrinkti delegatai: Vilkaviškio pagrindinės mokyklos mokytoja Vilija Vyšniauskienė ir Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokytojas Juozas Jurkynas. Taip pat suvažiavime dalyvaus šios profsąjungos rajono susivienijimo pirmininkas Romualdas Ramanauskas.

Padėkojo už paramą

Į rajono konferenciją atvyko atstovai iš tų mokyklų, kuriose veikia profsąjungos.

Metų veiklą apžvelgė susivienijimo pirmininkas R.Ramanauskas. Pasak jo, jei ne profsąjungų viešas kalbėjimas ir reikalavimai, algos mokytojams gal ir būtų pakeltos keliais procentais, bet dabar jos per tris kartus (sausio, gegužės ir rugsėjo mėnesiais) pakilo iki 45 proc. Džiugu, kad saujelė, palyginti su visa šalies pedagogų bendruomene, profsąjungos narių pakovojo ne tik už save, bet ir už daugumą žmonių.

Kai kurioms mūsų rajono mokykloms profsąjungos koordinavimo taryba padėkojo už paaukotas lėšas į šalies mokytojų streiko fondą.

Skaldėsi ir stiprėjo

Kaip žinia, švietimo profsąjungos suskilo, atsiskyrė Aukštaitijos zona.

Tačiau šiuo metu Lietuvoje gyvuoja 24 susivienijimai, priklausantys „senajai“ profsąjungai, kuriai vadovauja Aleksas Bružas. Vilniuje kuriasi naujas susivienijimas, naujos organizacijos, todėl nesutarimai ir skilimas pedagogus savotiškai sutelkė.

LŠDPS priklauso ir mūsų rajono susivienijimas. Pirmininkas sakė, jog šalyje sėkmingai bendradarbiaujama su kitomis giminingomis organizacijomis, rajone informacija geranoriškai pasikeičiama su Švietimo skyriumi, rajono Savivaldybe. R.Ramanauskas apgailestavo dėl to, kad nepavyko iškovoti, jog mokytojams už kelionę į mokyklą būtų mokama daugiau, nei patvirtino rajono Taryba.

Pirmininkas informavo, jog pastaruoju metu šalies Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, sudariusi atitinkamas darbo grupes, nuolatos veda derybas su Švietimo ir mokslo ministerija. LŠDPS kelia reikalavimus, kad būtų sprendžiami šiuo metu opūs klausimai dėl mokinių skaičiaus klasėse, dėl didesnės tėvų atsakomybės už savo vaikus ir jų auklėjimą, taip pat dėl to, kad būtų išryškintos vaikų pareigos, o ne vien jų teisės. Būtina, kad ruošiant mokytojus aukštosiose mokyklose būtų iškeltas mokytojo profesijos prestižas visuomenėje.

Kodėl lieka pasyvūs?

Kiek liūdnesne gaidele nuskambėjo pasvarstymai apie pastarųjų dvejų metų laikotarpiu rajone beveik per pusę sumažėjusį profsąjungos narių skaičių. Dviejose mokyklose organizacijos visai išnyko, keturiose sumažėjo narių, Sūdavos vidurinėje mokykloje, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijoje padaugėjo, o Keturvalakių pagrindinėje mokykloje liko stabilus skaičius. Džiugina tai, kad šioje mokykloje į veiklą įsitraukė jaunų mokytojų.

Organizacijoje pasilikusių narių nuomone, ne vieną kolegą pasitraukti iš organizacijos pastūmėjo nario mokesčio įmokos. Mat pagal įstatus kiekvieną mėnesį reikia sumokėti vieną procentą nuo „popieriuje“ gaunamo atlyginimo. Atlyginimams pakilus, tas procentas pinigine išraiška akivaizdžiai padidėjo. Tačiau, pasak R.Ramanausko, žmonės turėtų suprasti ir tai, kad beveik pusė nario mokesčio lieka organizacijai ir tas lėšas galima naudoti savo nuožiūra. Likusi dalis skiriama rajono susivienijimui ir respublikinei organizacijai.

Susivienijime sukauptos lėšos naudojamos seminarams, mokymams, kelionėms į seminarus apmokėti, spaudai, profsąjugos nariams paremti ir kt.

Profsąjungos nariai įžvelgė dar vieną jų organizacijos nepopuliarumo priežastį: žmonės nenori būti tokios organizacijos nariais, apie kurios veiklą mažai ką žino arba visai nežino. Todėl konferencijos dalyviai vieni kitus skatino ir savo kolektyvuose netylėti susigūžus, o domėtis, viešinti ir kelti problemas.