Geoterminis šildymas – patogu ir ekologiška

Eglė MIČIULIENĖ

Namus besistatantys ar rekonstruojantys žmonės ieško ir naujų šildymo alternatyvų.

Visai prie pat Vilkaviškio gyvenantys Patumsiai jau nuo rudens džiaugiasi geoterminio šildymo sistema.

„Atvirkščias“ šaldytuvas

Remigijaus ir Redos Patumsių katilinėje švaru ir tvarkinga, kaip ir visuose namuose, – čia neprinešta nei malkų, nei anglių, nei durpių briketų.

Nedidelės patalpos kampe stovi šaldytuvą primenantis geoterminio šildymo vokiečių firmos „Viessmann“ siurblys su 250 litrų vandens boileriu. Elektroniniame prietaiso skydelyje galima nustatyti norimą naktinę ir dieninę temperatūrą. Greta dar stovi akumuliacinė talpykla.

Šios šildymo sistemos principas – panaudoti paviršiniuose žemės sluoksniuose susikaupusią saulės energiją.

Žemėje susikaupusi šiluma surenkama kolektoriumi – po žeme išvedžiotu vamzdynu. Patumsių sklype jo ištiesta 500 metrų. Didelio sklypo tam nereikia – anot šeimininkų, vamzdžiams išvedžioti pakanka 5 arų žemės.

Kolektoriaus vamzdžiais cirkuliuoja neužšąlantis geoterminis skystis – gliukolis. Jį siurblys stumia į katilą, katile šis suspaudžiamas kompresoriumi ir išsiskiria šiluma.

Visos sistemos veikimo principas toks pat, kaip šaldytuvo. Tik šaldytuvo išskiriama šiluma grotelėmis išteka lauk, o šaltis eina į prietaiso vidų. Geoterminio šildymo įrenginio šaltis nuteka į žemę, o šiluma nukreipiama į pastato vidų ir šildo vandenį bei patalpas.

Šilumos siurblys naudoja šiek tiek elektros energijos, tačiau jos sąnaudos yra nepalyginti mažesnės nei kitų šildymo sistemų. Pasak R. Patumsio, vienas kilovatas elektros pagamina 4,6 kilovatus šilumos.

Vasarą šildys kolektoriai

Ant Patumsių namo stogo sumontuoti saulės kolektoriai. Kai diena saulėta, vandenį pašildo šie įrenginiai.

– Tomis dienomis, kai lauke buvo apie 12 laipsnių šalčio, bet švietė saulė, kolektoriai buvo įkaitę net iki 50 °C šilumos, – aiškino R. Patumsis.

Atėjus vasarai, šiltam vandeniui gaminti visiškai pakaks saulės energijos.

Geoterminio šildymo sistemos įrengimas, t. y. visa katilinės įranga bei saulės kolektoriai, Patumsiams kainavo apie 40 tūkst. litų.

Būtų kainavę brangiau, bet daug darbų pasidarė pats šeimininkas. „Patys kasėme žemę, patys klojome vamzdžius… Elgiausi kaip suvalkietis, bet sutaupiau kelis tūkstančius litų“, – juokėsi Remigijus.

Pasak R. Patumsio, nuo gatvės galo atsivesti gamtines dujas būtų kainavę daug brangiau. Ir pats šildymas dujomis šiandien maždaug trigubai brangesnis.

100 m² namo šildymas spalį ir lapkritį atsiėjo maždaug po 50 litų, žiemos mėnesiais – po 100 litų.

Svarbi šiluminė varža

Beveik visame Patumsių name patalpų šildymas išvedžiotas po grindimis.

Remigijus tvirtino, kad nei konvektoriai, nei radiatoriai, esant geoterminio šildymo sistemai, nėra tokie efektyvūs, mat ši ekologiška sistema nepašildo vandens daugiau kaip iki 60 °C temperatūros. O šildant grindis užtenka 30–40 °C.

Pasak šeimininko, norint ekonomiško šildymo labai svarbi yra namo šiluminė varža. Sienos turi būti apšiltintos bent jau 30–60 cm vatos sluoksniu.

– Juk jau yra ir tokių namų, kuriuose šildymo visai nereikia. Jų esama Suomijoje, Švedijoje, yra net ir Lietuvoje. O šilumos išskiria ir elektros lemputė, ir televizorius, ir pats žmogus, tad gerai apšiltintame name ir tokios energijos pakanka, – kalbėjo R. Patumsis.

Kitas požiūris į ekologiją

Nedidelio, bet modernaus namo šeimininkai, kalbėdami apie geoterminį šildymą, tvirtino, jog dar niekada taip patogiai negyveno.

Prieš trejus metus naujame name įsikūrę žmonės porą metų jį apšildė krosnele, kurią reikėdavo kurti keletą kartų per dieną. „Gal tai ir ekonomiškiau, bet neekologiška, nes į aplinką išmetami dūmai“, – sakė R. Patumsienė.

Ekologija šioje šeimoje nėra tik skambus žodis. Paklausta apie atliekų rūšiavimą Reda šypteli: tai – tik lašas visoje ekologijos sistemoje. Anot R. Patumsienės, jei naudotume mažiau pramonės gaminių, būtų sunaudojama mažiau dujų gamybai, būtų mažiau ir pačių atliekų, o aplinka – mažiau užteršta.

Patumsiai buvo įsigiję net ekologišką automobilį „Audi A2“. Nedidelis automobilis buvo taupiausia mašina Lietuvoje. Ji „imdavo“… 3 litrus dyzelinių degalų, o lygiame kelyje – nė tiek. Sustojus sankryžoje taupios mašinos variklis išsijungdavo ir įsijungdavo tik vėl paspaudus akceleratorių.

Šeima rūpinasi ne tik aplinkos, bet ir savo organizmo švara. Patumsiai jau septynerius metus nevalgo mėsos.

– Valgome daugiausiai tai, ką patys užsiauginame savo darže, – sakė Reda. – O čia ir vėl viskas suvedama į tą patį: nepalaikai žudymo pramonės, išsaugoji dalelę gamtos…

Įsirengė centrinį siurblį

Patumsiai patenkinti ir kita modernia sistema – namams valyti jie įsirengę centrinį siurblį.

Pats siurblys yra įtaisytas garaže, greta gyvenamųjų patalpų. Name išvedžioti vamzdžiai, kurie sujungti su specialiais lizdais, įrengtais visose patalpose.

Siurbiant prie vieno iš jų prijungiama žarna ir siurblys įsijungia automatiškai. Valant kambarius nereikia paskui save tampyti siurblio, pakanka persinešti lengvą lanksčią siurbimo žarną.

Patogu yra tai, kad dulkės susiurbiamos į garaže esantį dulkių konteinerį, o oras išmetamas lauk. Išvalius namus nelieka dulkių kvapo.

Labai patrauklu ir tai, kad nereikia bėgioti į garažą išversti surinkto turinio – dulkes nukrato pats siurblys. Konteinerio turinį užtenka išpilti kas pusę metų.

Pasak Remigijaus, perkant visą sistemą firmoje, toks įrenginys kainuotų nuo 3,5 iki 5 tūkstančių litų. Patumsiams jis nekainavo nė tūkstančio, nes beveik viską pasidarė pats šeimininkas.