Lietuvos moterys šiandien

Paskelbė:

Paskelbta:

2009-03-20

Šių metų pradžioje Lietuvoje gyveno 1792,3 tūkst. moterų ir 1557,8 tūkst. vyrų. Moterys sudarė 54 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 115 moterų, nors berniukų gimsta daugiau nei mergaičių (100 naujagimių mergaičių vidutiniškai tenka 105 berniukai).

2008 m. pradžioje Lietuvoje jaunų (iki 30 metų amžiaus) vyrų buvo 28,4 tūkst. daugiau nei šio amžiaus moterų, o nuo 30 metų amžiaus vyrų skaičius, palyginti su moterų, mažėja. Ypač skiriasi pagyvenusių (60 metų ir vyresnio amžiaus) moterų ir vyrų skaičius. Šalyje gyveno 443,7 tūkst. 60 metų ir vyresnio amžiaus moterų ir 247,1 tūkst. šio amžiaus vyrų, t. y. pagyvenę buvo kas ketvirta moteris ir kas šeštas vyras.

Pagrindinė priežastis, lemianti moterų ir vyrų struktūros pagal amžių skirtumą, yra ta, kad gerokai daugiau vyrų negu moterų miršta nuo nelaimingų atsitikimų, apsinuodijimų, traumų ir kitų išvengiamų mirčių. 2007 m. vyrų standartizuotas mirtingumo dėl šių priežasčių rodiklis net 4,6 karto viršijo moterų.

Praeitų metų pradžioje Europos Sąjungos valstybėse narėse gyveno 254,6 mln. moterų, arba 12 mln. daugiau negu vyrų. Moterys sudarė 51 proc. visų gyventojų, 100 vyrų teko 105 moterys.

Europos Bendrijų statistikos tarnyba (Eurostatas) prognozuoja, kad Lietuvoje moterų ir vyrų skaičius ir toliau mažės. Tikėtina, kad 2060 m. pabaigoje Lietuvoje gyvens 1332,9 tūkst. moterų ir 1194,5 tūkst. vyrų, arba tiek moterų, tiek vyrų bus apie ketvirtadalį mažiau nei šių metų pradžioje.

Moterys geriau išsilavinusios. 2007 m. vidurinį ir aukštesnį už vidurinį išsilavinimą turėjo 92 proc. 20–24 metų amžiaus Lietuvos moterų ir 87 proc. vyrų. Europos Sąjungoje, be Lietuvos, 90 proc. šis rodiklis viršija tik Slovėnijoje, Slovakijoje, Lenkijoje ir Čekijoje.

2008–2009 mokslo metų pradžioje mūsų šalies universitetuose ir kolegijose merginos sudarė 59 proc. visų studentų. Populiariausios studijų sritys merginoms tebėra socialinės paslaugos – sveikatos priežiūra, žurnalistika, pedagogika ir humanitariniai mokslai, socialiniai mokslai.

Pernai Lietuvos aukštosios mokyklos parengė 42,5 tūkst. aukštojo mokslo specialistų, iš jų 67 proc. sudarė moterys.

Tarp įgijusiųjų bakalauro ir magistro laipsnius moterys sudarė 67 proc., daktaro mokslo laipsnį – 56 proc. Universitetuose moterys sudarė 49 proc., kolegijose – 70 proc. visų dėstytojų.

Tarp tyrėjų, dalyvaujančių mokslo tiriamojoje veikloje, moterys sudarė 53 proc., tačiau tarp profesorių jų tebuvo 14 proc., habilituotų daktarų – 17 proc.

Moterų skaičius valstybės valdyme sumažėjo. 2008 m. į Lietuvos Respublikos Seimą išrinktos 26 moterys ir 115 vyrų. Moterų, išrinktų į Seimą, dalis sumažėjo nuo 22 proc. 2004 m. iki 18 proc. 2008 m. Penkioliktoje šalies Vyriausybėje yra tik viena moteris ministrė. 2007 m. į savivaldybių tarybas išrinktos moterys sudaro 22 proc. visų išrinktųjų.

Daugiausia moterų valstybės valdyme dalyvauja Švedijoje (47 proc. nacionalinio parlamento narių), Suomijoje (42 proc.), Nyderlanduose (39 proc.), Danijoje (38 proc.), Ispanijoje (36 proc.), mažiausiai – Rumunijoje ir Vengrijoje (po 11 proc.).

Moterų užimtumas mažesnis negu vyrų. Trečiąjį 2008 m. ketvirtį moterų užimtumo lygis (15–64 metų amžiaus užimtų asmenų ir to paties amžiaus visų gyventojų santykis) buvo 62,7, vyrų – 67,5 proc., trečiąjį 2007 m. ketvirtį – atitinkamai 62,9 ir 69,4 proc.

ES valstybėse moterų užimtumo lygis siekė 59,5, vyrų – 73,3 proc. Didžiausias moterų užimtumo lygis buvo Danijoje (74,4 proc.) ir Švedijoje (73,2 proc.), žemiausias – Maltoje (38,6 proc.) ir Italijoje (47,2 proc.). Didžiausias vyrų užimtumo lygis buvo Nyderlanduose (83,5 proc.) ir Danijoje (82,8 proc.), o žemiausias – Vengrijoje (63,9 proc.) ir Rumunijoje (66,7 proc.).

Moterys uždirba mažiau negu vyrai. 2007 m. moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis buvo beveik ketvirtadaliu (24,4 proc.) mažesnis negu vyrų. 2007 m. moterų vidutinis valandinis bruto darbo užmokestis gamyboje ir paslaugose sudarė 9,57, vyrų – 12,66 lito (2006 m. – atitinkamai 8,11 ir 10,41 Lt). ES valstybėse moterų vidutinis valandinis darbo užmokestis buvo 21,6 proc. mažesnis už vyrų. Didžiausias moterų ir vyrų darbo užmokesčio atotrūkis buvo Estijoje (31 proc.), mažiausias – Bulgarijoje (13,5 proc.) ir Švedijoje (13,7 proc.).