Smurtas šeimoje – šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas

Smurtas šeimoje – labai opi problema ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Smurtas yra šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Tai riboja moterų (vyrų) galimybes naudotis žmogaus teisėmis bei pagrindinėmis laisvėmis. Lyčių konfliktu grįstas smurtas yra nesuderinamas su asmens garbe bei orumu.

Šeiminis smurtas apibrėžiamas kaip bet kokie neteisėti tyčiniai fiziniai, psichologiniai, ekonominiai, seksualiniai vieno šeimos nario veiksmai prieš kitą (-us) narį (-ius), jei šie veiksmai pažeidžia šeimos nario kaip piliečio ir asmens konstitucines teises ir laisves bei sukelia jam ekonominę, fizinę, psichinę ar moralinę žalą. Toks žmogaus teisių pažeidimas sukelia aukai ne tiek fizines, kiek ilgalaikes psichologines neigiamas pasekmes. Smurtas prieš moteris (vyrus) ne tik stabdo moters (vyro) kaip asmenybės savivoką ir saviraišką, bet ir naikina moters (vyro) asmenybę. Smurtas šeimoje sukelia žiaurias pasekmes ir vaikams. Vaikas tokioje šeimoje jaučiasi nesaugus, baikštus. Tai pasireiškia neramiu miegu, depresija, blogu apetitu, emocijų ir nuotaikų svyravimu, kantrybės stoka, bėgimu iš pamokų, taip pat – ir iš namų. Vaikas nepasitiki savo jėgomis, dažnai būna liūdnas, jaučiasi vienišas.

Todėl reikia mokėti tinkamai įvertinti ir nuolatos stebėti prievartos šeimoje atvejus, jų skaičiaus didėjimą. Svarbu, kad auka gautų tinkamą informaciją, kur jai gali būti suteikta kvalifikuota ir gera kompleksinė pagalba. Taip pat svarbu, kad vyktų bendradarbiavimas tarp įvairių sektorių, valstybinių ir nevalstybinių organizacijų.

Reikėtų tobulinti specialistų, dirbančių šioje srityje, kvalifikaciją smurto prevencijos ir pagalbos klausimais.

Mavliuda MELIBAJEVA

VPU Socialinių komunikacijų instituto IV kurso studentė