Ligonių kasos gauna gana daug klausimų dėl galimybės gydytis sanatorijose. Pirmiausia primename, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems (ar apsidraudusiems) gyventojams medicininę reabilitaciją skiria gydantysis gydytojas, remdamasis fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo rekomendacijomis.
Kada ir kokia reabilitacija skiriama
Gydytojo pareiga informuoti ligonį apie jam būtinas sveikatos priežiūros paslaugas, sekti paciento gydymą, atlikti reikalingus tyrimus, siųsti jį konsultuotis pas reikiamus specialistus, skirti vaistus, o esant atitinkamoms indikacijoms skirti reabilitacinį gydymą.
Reabilitacija mūsų šalyje vykdoma keliais etapais. Pirmojo reabilitacijos etapo procedūros skiriamos dar poliklinikoje ar ligoninėje. Šis etapas būtinas vengiant ligos komplikacijų, siekiant trumpesnės gydymo stacionare trukmės, mažesnės neįgalumo tikimybės.
Jeigu negalima suteikti I etapo medicininės reabilitacijos paslaugų, pacientas gali būti iš karto siunčiamas į II arba III etapo paslaugas teikiančią sveikatos priežiūros įstaigą, medicinos dokumentuose nurodant priežastį.
Reabilitacijos II ir III gydymo rūšys taikomos po sunkių ligų ir traumų. Sunkiausi ligoniai šį gydymą gauna ligoninių specializuotuose stacionarinės reabilitacijos skyriuose, įsteigtuose daugiaprofilinėse ar reabilitacijos ligoninėse, sanatorijose. Įsidėmėtina, kad stacionarinė reabilitacija pacientams skiriama po gydymo stacionare. Šių paslaugų teikiama vis daugiau, tačiau medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo poreikis ne visiškai tenkinamas.
Lengvesniems ligoniams po persirgtos ligos ar patirtos traumos gydantysis gydytojas gali skirti ambulatorinę reabilitaciją, kuri, specialistų teigimu, savo veiksmingumu nenusileidžia stacionarinei. Ši reabilitacijos rūšis turi daug privalumų: paslaugas pacientas gali gauti gyvenamojoje vietoje, be to, ambulatorinė reabilitacija yra gerokai pigesnė nei stacionarinė, o jos trukmė gali būti ilgesnė. Tai leidžia suteikti medicininės reabilitacijos paslaugų didesniam pacientų skaičiui.
Ar pacientas turi gauti šias paslaugas stacionare, ar ambulatoriškai, sprendžia gydantysis gydytojas pagal paciento sveikatos būklę.
Jei gydantis gydytojas siunčia pacientą ambulatorinei reabilitacijai, o ligonis nori vykti į kitame mieste esančią stacionarinę reabilitacinę įstaigą (sanatoriją), už vadinamąsias „viešbučio paslaugas“ – nakvynę ir maitinimą (jei pacientas apsistos minėtoje sveikatos priežiūros įstaigoje) – teks susimokėti pačiam. Ligonių kasos sumoka tik už įstaigos sutektas gydymo procedūras.
Vaikams – prioritetas
Būtina akcentuoti: ligonių kasos siekia, kad ne mažiau kaip 20 proc. lėšų, numatytų medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo išlaidoms kompensuoti, atitektų vaikų gydymui. Kasmet tiek lėšų nepanaudojama, todėl ligonių kasos ragina gydymo įstaigas, gydytojus dažniau skirti vaikams reabilitacinį gydymą. Tuo rūpintis turėtų ne tik stacionarai, bet ir pirminės sveikatos priežiūros centrai bei poliklinikos, taip pat – ir paslaugas vaikams teikiančios reabilitacijos įstaigos. Tad pageidautina ir patartina šių įstaigų darbuotojams aktyviau bendradarbiauti su vaikų gydytojais, organizuoti jaunųjų pacientų atsigabenimą bei jų pargabenimą po gydymo namo.
Vaikai iki 7 metų turi teisę vykti į medicininės reabilitacijos įstaigas lydimi slaugančio asmens. Vyresni vaikai, kuriems būtina slauga, taip pat turi tokią galimybę, jei taip nusprendžia gydytojų konsultacinė komisija. Tiesa, ligonį lydintiems asmenims sanatorijoje tenka susimokėti už maitinimą.
Apie reikiamus
dokumentus ir tvarką
Gydytojas, paskyręs medicininės reabilitacijos ar sanatorinio gydymo paslaugas, pildo medicininių dokumentų išrašą ir išduoda nustatytos formos pažymą. Šiuos dokumentus reikia pateikti teritorinei ligonių kasai, išduodančiai pažymą, patvirtinančią teisę į kompensaciją už minėtą gydymą.
Išrašą būtina pristatyti į pasirinktą reabilitacijos įstaigą. Beje, gavęs siuntimą, į tą įstaigą pacientas turi nuvykti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas. Dėl atvykimo ir datos su pageidaujamos reabilitacijos įstaigos administracija iš anksto turėtų susitarti gydantysis gydytojas, o ne pacientas.
Valstybinės ligonių kasos inf.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.