Šventėje pagerbtas rajono Garbės pilietis

Birutė NENĖNIENĖ

Alvito šv. Kazimiero vaikų globos namų jubiliejaus proga alvitiečiai sulaukė brangių svečių iš Vokietijos, o šį šeštadienį Alvito bendruomenės namuose surengtoje šventėje ir sveikinimų iš Vilkaviškio rajono savivaldybės, Vilkaviškio vyskupijos, seniūnijos, kaimų bendruomenių. Iškilmių metu vokiečiui Alfonsui Hopingui suteiktas Vilkaviškio garbės piliečio vardas.

„Ši šventė – tai noras padėkoti už tą dešimtį žingsnelių Dievui ir visiems žmonėms, visą šį dešimtį metų mus lydėjusiems. Tai noras pasidžiaugti vieni kitais, nes vienas aš nieko negalėčiau padaryti,“ – į susirinkusius kreipėsi šių namelių siela, VšĮ „Alvito šv. Kazimiero parapijos vaikų globos namai“ direktorius kunigas Vytautas Kajokas.

Renginį vedusi bendruomenės pirmininkė Angelė Blažaitienė pradžioje pakvietė vaikų globos namų mažuosius gyventojus ant scenoje žaliuojančio medžio įkurdinti po baltą popierinį paukštį. Visa tai palydėjo mintys apie kiekvieno – mažo ar suaugusio žmogaus – širdies troškimą turėti savo namus, jausti jų šilumą ir žinoti, jog yra mylimas ir laukiamas.

Alvito šv. Kazimiero vaikų globos namuose dabar gyvena septyniolika globotinių. Per dešimtį metų juose šilumą, dvasinę ir materialinę paramą gavo 42 vaikai ir jaunuoliai. Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius jubiliejaus šventei parengė ir pademonstravo skaidres iš šių namelių gyvenimo istorijos, ją savo komentarais apie vaikų užimtumą, pomėgius, buitį ir kt. priminė skyriaus viršininkė Danutė Viltrakienė.

Šių globos namelių pradžia laikoma 1999 metų birželio 13 diena, kada juos, įsikūrusius buvusiuose parapijos namuose, pašventino Vilkaviškio vyskupas J. Žemaitis. Parapijos namai buvo pradėti remontuoti 1997 metų rugsėjo 25 dieną. Vilkaviškio vyskupijoje tai buvo pirmieji tokios paskirties globos namai. Visi jų administravimo ir tvarkymo reikalai nuo pat pradžių gulė ant gležnų parapijos kunigo Vytauto Kajoko pečių. Tačiau ta našta turi gilią prasmę, už šią socialinę veiklą klebonas gerbiamas ir įvertinamas, praėjusiais metais ir „Santakos“ laikraštis jam suteikė „Metų globėjo“ nominaciją.

Buvo pasidžiaugta, kad visuomet sulaukiama pagalbos ir iš rajono Savivaldybės, o šiuo metu nameliuose dirba jau vienuolika darbuotojų. Socialinės paramos ir sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Danutė Grabauskienė atkreipė dėmesį ir į tą šiltą dvasinę atmosferą, kurią palaiko šių namų direktorius.

Kuriant ir išlaikant vaikų globos namus didžiulės materialinės ir moralinės paramos kunigas V. Kajokas sulaukė iš Margret ir Alfonso Hopingų bei kitų Vokietijos Visbeko srities, Vechtos krašto šeimų.

Į globos namų dešimtmečio minėjimą kartu su Hopingais atvyko dalis tų šeimų (keturiasdešimt suaugusiųjų ir vaikų), kurios Vokietijoje renka labdarą Alvito namams, yra nuolatiniai jų globėjai ir rėmėjai.

Hopingų kvietimu, praėjusią vasarą Alvito globos namų auklėtiniai ir darbuotojai viešėjo Vokietijoje, buvo priimti šeimose.

Šiemet vokiečių delegacijos nariai taip pat apsigyveno lietuvių šeimose.

Pirmąją viešnagės dieną jiems buvo parodytas gražus mūsų kraštovaizdis – nuo Vilkaviškio lygumų iki Vištyčio regioninio parko kalvų bei ežero, Lietuvos – Rusijos pasienis, Jono Basanavičiaus tėviškė ir Atgimimo ąžuolynas. Vakar jie važiavo į Šiluvą ir Kryžių kalną, šiandien svečiai priimami rajono Savivaldybėje.

Kiekviena svečius priėmusi šeima pasiūlė ir savo programą.

Šeštadienį Alvito šv. Kazimiero vaikų globos namų dešimtmečio šventėje Savivaldybės vicemeras Jonas Meškauskas paskelbė gegužės 29 dienos rajono Tarybos sprendimą, kuriuo Vokietijos Oldenburgo krašto „Caritas“ organizacijos nariui Alfonsui Hopingui už didžiulį įnašą ir labdaringą darbą Vilkaviškio rajono žmonėms suteikiamas rajono garbės piliečio vardas. Vicemeras svečiui įteikė šį vardą liudijantį raštą.

A. Hopingas tapo jau šešioliktuoju rajono garbės piliečiu. Svečias sakė esąs sujaudintas vaikų parodytos programos apie namų šilumos ieškančius paukštelius, taip pat jam išreikštos pagarbos. Dėkodamas už apdovanojimą jis pabrėžė, kad parama Alvito vaikų globos nameliams – ne vieno jo darbas, o daugelio vokiečių šeimų, nuoširdžiai įsijungusių į šią veiklą, rodančių nemažai iniciatyvų, bendradarbiavimo rezultatas. Jis priminė pažinties su alvitiečiais pradžią. Bendravimas užsimezgė per draugystę su Vokietijos Oldenburgo krašto „Carito“ organizacijoje dirbusiu Klemensu Rotenchauzu.

Mintis paremti Lietuvoje besikuriančius vaikų globos namus Margret ir Alfonsui atėjo po sūnaus Marko netekties, sumanymą palaikė kiti šeimos nariai. Pamatę, jog jų pagalba pasiekia tikslą ir panaudojama sąžiningai, ryšių vokiečiai nenutraukė ir pagelbės tol, kol Lietuvoje tokia pagalba bus reikalinga. „Parama vaikams, jų geresnių gyvenimo ir ugdymo sąlygų kūrimas – tai investicija į ateitį,“ – sakė A. Hopingas.

K. Rotenchauzas dabar yra Marijampolės miesto garbės pilietis. Jis taip pat buvo atvykęs į Alvito globos namų jubiliejų, prisiminė pirmuosius ryšius su Vilkaviškio vyskupijos „Carito“ organizacija, kuriai vadovavo gydytoja Emilija Montvilienė. Alvitiečių šventėje dalyvavusi gydytoja irgi turėjo ką prisiminti apie šį vieną iš pirmųjų tarptautinių labdaringos veiklos projektų.

Vicemeras J. Meškauskas kunigui V. Kajokui įteikė mero Algirdo Bagušinsko padėką už nuoširdų pasiaukojimą vaikų namams, geranorišką ir prasmingą darbą nuolat rūpinantis vaikų gyvenimu ir dvasiniu auklėjimu. Už nuoširdų darbą mero padėkos įteiktos vaikų globos namų darbuotojams Nijolei Liaudinskienei, Gintui Švabui, Gemai Foktienei, Stanislovai Žemaitaitienei.

Klebonas V. Kajokas šia proga taip pat paruošė ir įteikė padėkos raštus su įrašytais Motinos Teresės žodžiais. Tačiau prisipažino, jog per visą globos namų gyvavimo dešimtmetį sulaukęs tiek nuoširdumo ir paramos, kad kiekvienu atveju padėkos išrašyti neįmanoma. Todėl visiems nuolatos meldžiąs Aukščiausiojo palaimos.

Po renginio salėje, užsitęsusio ilgiau nei buvo planuota, šventės dalyviai buvo pakviesti į padėkos šv. Mišias Alvito bažnyčioje. Jas aukojo prelatas Vytautas Gustaitis.

Visos šventės rūpesčius pašventinęs trumpas lietus leido svečiams ir alvitiečiams toliau pasidžiaugti bendravimu, pasivaišinti globos namų darbuotojų parengtomis vaišėmis.