Senųjų sąvartynų eksploatacijos pratęsti neleista

Eglė MIČIULIENĖ

Nuo liepos 16 dienos uždaryti Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimų neatitinkantys rajonų sąvartynai.

Birželio mėnesį Marijampolės apskrities viršininkė ir apskrities savivaldybių merai kreipėsi į Aplinkos ministeriją su prašymu dėl senų regiono sąvartynų eksploatacijos pratęsimo iki lapkričio 1 dienos.

Tačiau liepos 13 dieną Marijampolės apskrities viršininko administracija iš ministerijos gavo neigiamą atsakymą. Rašte primenama, jog toliau eksploatuojant ES reikalavimų neatitinkančius sąvartynus „būtų pažeistos ne tik Europos Sąjungos direktyvų nuostatos, bet ir Europos Komisijos sprendimo (finansinio memorandumo) sąlygos, tuomet Komisija galėtų persvarstyti iš Sanglaudos fondo teikiamos paramos dydį ir (ar) pareikalauti grąžinti lėšas“.

Taigi Vilkaviškio rajono, kaip ir visos apskrities, gyventojų atliekos nuo šiol keliaus į pernai atidarytą regioninį sąvartyną.

Marijampolės apskrities sąvartynas Panausupio kaime buvo atidarytas spalio pradžioje.

Jis užima apie 12 hektarų plotą. Kol kas įrengtos tik dvi maždaug 6 hektarų ploto atliekų kaupimo sekcijos, kuriose atliekos bus kaupiamos artimiausius 20 metų.

Esamą situaciją paprašėme pakomentuoti Marijampolės atliekų tvarkymo centro direktoriaus Antano MIELIAUSKO:

– Regioninis sąvartynas – tai pirmasis toks stambus regioninis įrenginys. Jis įrengtas saugus, neteršia nei gruntinių, nei paviršinių vandenų, aplinkos ir oro, nes čia numatytas ir susidarančių dujų surinkimas bei sudeginimas. Dujos sąvartyne pradeda išsiskirti antrais – trečiais naudojimo metais. Iš pradžių, kad neterštų aplinkos, jos sudeginamos fakele, vėliau, kai dujų bus pakankamas kiekis, iš jų bus gaminama elektros energija.

Šio sąvartyno įrengimas kainavo 19 milijonų litų. Pagrindinis finansavimas – 72 proc. – buvo gauta iš Europos Sąjungos fondų, valstybė prisidėjo 20-čia procentų, dar buvo paimta 8 proc. paskola.

Įrengus tokį sąvartyną jis turi būti ir eksploatuojamas. Marijampolės atliekos į šį sąvartyną vežamos nuo kovo mėnesio. Senąjį Marijampolės sąvartyną šiuo metu uždarinėja UAB „Sumeda“.

– Iki šiol nėra paskelbtas naujojo sąvartyno operatorius ir atliekų surinkėjas.

– Šiuo metu sąvartyną prižiūri Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) priimti ir apmokyti darbuotojai, dirba išnuomota technika.

Tačiau liepos 1 dieną paskelbtas konkursas sąvartyno operatoriui. Manau, kad maždaug spalio mėnesį jį jau turėsime. Šiuo metu baigiame parengti ir dokumentus dėl regioninio atliekų surinkėjo ir vežėjo. Kol jo nėra, numatytas laikinas kompensavimo mechanizmas, kad neišaugtų atliekų tvarkymo kaina toliau nuo sąvartyno esančioms savivaldybėms. Vienas iš ES reikalavimų – kad paslaugos būtų teikiamos vienodos visame regione ir mokestis būtų visiems vienodas, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

– Koks bus Pavembrių sąvartyno likimas?

– Tas sąvartynas perduotas MAATC, ir mes privalome užtikrinti, kad ten atliekos daugiau nebūtų pilamos. Šiuo metu jį prižiūri mūsų paskirtas darbuotojas.

Pavembrių sąvartynas bus sutvarkytas pagal visus reikalavimus, kad nekeltų grėsmės aplinkai. Tai reikia padaryti iki 2013 metų. Dabar rengiame paraišką ir atrinksime, kas vykdys uždarymo darbus.

– Į Pavembrių sąvartyną žmonės atveždavo atliekas, kurios netilpdavo į konteinerius. Vienos priekabaitės išvertimas senajame sąvartyne kainuodavo penkis litus. Dabar tokias atliekas teks vežti iki Marijampolės savivaldybės. Brangiai kainuos ne tik kelias. Įkainis už atliekų priėmimą ekologiniame sąvartyne – dešimteriopai didesnis: pvz., mišrių komunalinių atliekų šalinimo kaina be PVM – 52,10 lito, mišrių statybinių ir griovimo atliekų – 11,76 lito. Aplinkosaugininkai nuogąstauja, kad vėl išaugs nelegalūs sąvartynai, vėl padaugės šiukšlynų pakelėse ir miškuose.

– Ką galiu atsakyti? Žmonėms suorganizuota atsikratymo atliekomis sistema, yra vežėjas, ir jo paslaugomis naudotis yra geriausia.

Suprantu, kad gali atsirasti vienkartinių atliekų, kurios netelpa į konteinerius. Vežėjas teikia papildomas išvežimo paslaugas, bet už tai reikia sumokėti.

Jei žmogus turi daugiau atliekų nei nustatytas vidurkis – belieka mokėti brangiau. Principas „teršėjas moka“ yra įteisintas visuose teisės aktuose, ir čia sunku ką nors daugiau pasakyti galima apeliuoti tik į teršėjo sąžinę.

– Kur žmonėms dėti stambiagabarites atliekas?

– Galiu atsakyti retoriniu klausimu – o kur dėjo iki šiol? Juk Vilkaviškyje nebuvo įteisintos šių atliekų surinkimo aikštelės. Už ES finansavimą tokia aikštelė būtų buvusi pastatyta, bet bankrutavo jas stačiusi įmonė, todėl konkursą turime skelbti iš naujo. Kiek žinau, Vilkaviškyje stambiosios atliekos paskutiniu metu buvo sandėliuojamos Pavembrių sąvartyne. Jei rastume galimybę toje vietoje įteisinti didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę, ten jas ir kauptume. Bet tai ne nuo mūsų priklauso. O kol kas, nors tai ir nepatogu, šias atliekas taip pat reikia vežti į Marijampolę.

Dėl statybinių atliekų – darant smulkų buto remontą viskas turėtų tilpti į konteinerį. O rekonstruodami ar statydami namą žmonės turi sudaryti atliekų pridavimo sutartis, nes to reikalaujama projektuose. Taigi jas taip pat teks atvežti į Panausupių sąvartyną.

2007–2013 metų programoje numatyta vietoje įrengti žaliųjų atliekų surinkimo aikšteles. Bet iš savivaldybių niekaip negaunu patvirtintų vietų, kur tas aikšteles rengti, kad šių atliekų nereikėtų vežti į Marijampolę.

Kai savivaldybėse bus pastatytos stambiųjų atliekų aikštelės, ten priimsime ir žaliąsias atliekas.

– Uždarius Pavembrių sąvartyną išaugo mokestis už šiukšlių surinkimą ir išvežimą.

– Rinkliavos dydis pasikeitė dėl to, kad atliekos transportuojamos į regioninį sąvartyną. O vietoje įkainį diferencijavome. Kuo toliau savivaldybė, tuo tarifas mažesnis. Marijampolės savivaldybė moka 62 litus už toną atvežtų atliekų, Vilkaviškio ir Kalvarijos – 52 litus, Kazlų Rūdos – 42, Šakių – 32 litus.

– Kokia šiuo metu yra antrinių žaliavų rūšiavimo situacija?

– Pasakysiu, kad rūšiavimo sistema veikia prastai, todėl į sąvartynus patenka daug antrinių žaliavų.

Todėl įdarbinome dalį buvusių sąvartyno gyventojų – jie atrenka tai, ką įmanoma perdirbti. Stiklo duženų per mėnesį iš sąvartyno išvežama apie 6 tonas, iki tonos išrenkama plastiko atliekų.

Labai noriu pakviesti gyventojus atliekas rūšiuoti – juk už išrūšiuotas atliekas nereikia mokėti. O kuo mažiau jas rūšiuosime, tuo daugiau reikės mokėti.

Tikrai nesunku namuose pasistatyti porą krepšelių ar kibirėlių ir atskirai mesti stiklą, plastiką. Aš pats gyvenu privačiame name. Esu įsirengęs kompostavimo duobę, o išrūšiuotas atliekas išvežu į specialius konteinerius.

Ir dar noriu paprašyti – žiūrėkite ne tik savęs, bet ir kitų. Jei matote, kad kas verčia atliekas miške, pakelėje – nelikite abejingi. Juk visa tai reikės surinkti, ir šis darbas kainuos daugiau, o už jį mokėsime visi.