Vizito pas akių ligų specialistą ilgam atidėlioti nevertėtų

Eglė KVIESULAITIENĖ

Nors prie akių li­gų spe­cia­lis­tų ka­bi­ne­tų du­rų pa­cien­tų nie­ka­da ne­trūks­ta, vis dėl­to oku­lis­tams ten­ka daž­nai pa­ra­gin­ti žmo­nes lai­ku kreip­tis pa­gal­bos. Nuo akių li­gų ne­mirš­ta­ma, tad li­go­niai vi­zi­tą pas gy­dy­to­ją vis ati­dė­lio­ja. Tuo­met, kai re­gė­ji­mas su­si­lpnė­ja iki mi­ni­mu­mo, daž­niau­siai pa­gal­bos ne­be­bū­na – žmo­gus apan­ka.

Nuo ka­ta­rak­tos apan­ka­ma

Il­ga­me­tė gy­dy­to­ja of­tal­mo­lo­gė Liu­ci­ja Ru­dins­kie­nė pa­cien­tų pa­pras­tai ne­gąs­di­na – dėl akių li­gos ne­te­ku­sių re­gė­ji­mo šiuo me­tu ra­jo­ne tė­ra ke­lio­li­ka žmo­nių. Daž­niau­siai to­kios baig­ties su­lau­kia vy­rai, ku­rie at­sai­niau ver­ti­na sa­vo svei­ka­tos būk­lę: ne­sku­ba lai­ku iš­si­ra­šy­ti vais­tų ar pa­mirš­ta su­si­la­šin­ti pa­skir­tuo­sius. Ne­re­tai jie įsi­vaiz­duo­ja, kad akių švie­sa – Die­vo duo­ta, tad jos nie­kas ir nea­tims, o svar­biau yra rū­pin­tis vi­daus or­ga­nų ne­ga­la­vi­mais.

Ak­lu­mas žmo­nes ga­li iš­tik­ti dėl pro­gre­suo­jan­čios ka­ta­rak­tos (akies lę­šiu­ko pa­drums­tė­ji­mo). Tai la­bai daž­na akių li­ga. Nuo jos daž­niau­siai ken­čia vy­res­nio am­žiaus žmo­nės, nes lę­šiu­kas pra­de­da drums­tė­ti dėl me­džia­gų apy­kai­tos su­lė­tė­ji­mo. Ta­čiau ka­ta­rak­ta ga­li bū­ti įgim­ta ar iš­si­vys­ty­ti jau­niems žmo­nėms dėl ki­tų akies li­gų arba trau­mų, įvai­rių su­si­rgi­mų ar kenks­min­go ap­lin­kos po­vei­kio.

Pag­rin­di­nis ka­ta­rak­tos simp­to­mas – pa­ma­žu blo­gė­jan­tis re­gė­ji­mas abiem ar vie­na aki­mi. Žmo­gus pa­ste­bi, kad daik­tai ta­po ne­ryš­kūs, ma­to lyg pro rū­ką ar ma­ti­nį stik­lą, aky­se dve­ji­na­si, pa­si­da­ro sun­ku vai­ruo­ti au­to­mo­bi­lį tam­siu pa­ros me­tu, sun­kiau ma­ty­ti sau­lė­tą die­ną, ne­be­tin­ka anks­čiau ne­šio­ti aki­niai. Li­gai pro­gre­suo­jant, re­gė­ji­mas vis blo­gė­ja, kol ga­liau­siai žmo­gus pra­de­da skir­ti tik švie­są nuo tam­sos. Il­gai ne­si­gy­dant, ga­li pa­di­dė­ti akis­pū­dis, su­ser­ga­ma glau­ko­ma.

Glau­ko­ma sė­li­na lė­tai

Ši li­ga taip pat bū­din­ga vy­res­nio am­žiaus žmo­nėms, ta­čiau ga­li bū­ti įgim­ta ir iš­si­vys­ty­ti jau­niems žmo­nėms dėl ki­tų li­gų. Glau­ko­ma pa­si­reiš­kia pa­di­dė­ju­siu spau­di­mu akies vi­du­je, siau­rė­jan­čiu akip­lo­čiu. Ima at­ro­fuo­tis re­gos ner­vas ir silp­nė­ja re­gė­ji­mas. Glau­ko­mos su­kel­ti pa­ki­ti­mai yra ne­grįž­ta­mi. Li­gos ei­ga daž­niau­siai bū­na lė­ta, to­dėl žmo­nės ne­pa­jun­ta anks­ty­vų­jų simp­to­mų. Ka­dan­gi akies ne­skau­da, į gy­dy­to­ją kreip­tis ne­sku­ba­ma.

Kar­tais li­go­niai pa­jun­ta bu­ką skaus­mą ar sve­tim­kū­nį aky­je, pa­di­dė­ja aša­ro­ji­mas, at­si­ran­da akių nuo­var­gis, ga­li užei­ti ir praei­ti ma­ty­mo už­te­mi­mai, apie švie­sos šal­ti­nį ima ro­dy­tis ra­ti­lai, vė­liau ga­li iš­si­plės­ti akių krau­ja­gys­lės. Il­gai ne­diag­no­zuo­ta ir vė­lai pra­dė­ta gy­dy­ti glau­ko­ma pro­gre­suo­ja ir su­ke­lia ak­lu­mą.

Ka­dan­gi ser­gant šia li­ga daž­niau­siai ne­jun­ta­ma skaus­mo, o re­gė­ji­mas il­gai iš­lie­ka ge­ras, tik pro­fi­lak­tiš­kai tik­ri­nant akių spau­di­mą at­si­tik­ti­nai ap­tin­ka­ma glau­ko­ma. Nuo 40 me­tų rei­kia kar­tą per me­tus pro­fi­lak­tiš­kai pa­si­tik­rin­ti akis­pū­dį, o jei šei­mo­je bu­vo ser­gan­čių­jų glau­ko­ma, tai rei­kė­tų at­lik­ti jau nuo 30–35 me­tų.

Kai ran­kos „per trum­pos“

Nuo 40–45 me­tų pa­si­reiš­kia ir pres­bio­pi­ja, va­di­na­ma se­nat­vi­ne to­lia­re­gys­te. Mi­nė­ta­me am­žiu­je stan­dė­ja akies rau­me­nys, lę­šiu­kas ne­be­ga­li pa­kan­ka­mai iš­si­gaub­ti. Žmo­gus vis daž­niau pa­ste­bi, kad rai­des ar smul­kes­nius daik­tus ge­riau ma­to ta­da, kai ati­trau­kia to­liau nuo sa­vęs. Ta­čiau kuo to­liau, tuo at­stu­mas di­dė­ja ir ran­kos tam­pa „per trum­pos“.

Pap­ras­tai žmo­nės dar ge­na į ša­lį min­tį, kad tai – or­ga­niz­mo se­nė­ji­mo po­žy­mis, ir sten­gia­si iš­veng­ti aki­nių, ta­čiau gy­dy­to­ja ma­no, jog taip da­ry­ti be­pras­miš­ka. Nors toks ven­gi­mas es­mės ne­kei­čia – re­gė­ji­mas nuo to ne­pras­tė­ja, bet ne­ma­tan­tis žmo­gus vargs­ta: daž­nai nuo įtam­pos skau­da akis, gal­vą, py­ki­na. Aki­nius da­bar ga­li­ma iš­si­rink­ti tik­rai puoš­nius ir sti­lin­gus, ku­rie iš­vaiz­dos ne­su­ga­dins. O sa­vo am­žiaus nuo ap­lin­ki­nių ne­pas­lėp­si­te – vi­si ir taip pa­ste­bės, kad jūs ne­pri­ma­to­te. Tie­sa, aki­nius teks keis­ti kas 3–5 me­tus, ir tik vy­res­niems nei 60 me­tų žmo­nėms li­gos pro­gre­sa­vi­mas su­sto­ja, o aki­nių stik­lų stip­ru­mo ko­re­guo­ti ne­be­rei­kia. Jei žmo­gus tu­ri ir ki­tą li­gą – trum­pa­re­gys­tę, su­lau­kus vy­res­nio am­žiaus rei­kia įsi­gy­ti dve­jus aki­nius: vie­nus – žiū­rė­ti į to­lį, ki­tus – į ar­ti esan­čius daik­tus.

Se­nat­vės ne­sus­tab­dy­si

Vy­res­nia­me am­žiu­je pa­si­reiš­kia ir dau­giau akių li­gų. Ma­ku­los (gel­to­no­sios dė­mės) de­ge­ne­ra­ci­ja daž­niau­siai išsivysto vy­res­niems nei 60 me­tų žmo­nėms, nors re­tais at­ve­jais ga­li vys­ty­tis ir jau­niems. Vi­sa­da pa­žei­džia­mos abi akys, tik pro­ce­sas ga­li bū­ti ne­vie­no­das. Aky­je at­si­ran­da smul­kių, ap­va­lių, švie­siai gels­vų ži­di­nė­lių, ku­rie di­dė­ja, dėl to su­trin­ka cent­ri­nis re­gė­ji­mas. Li­gos pra­džio­je žmo­gus ma­to ne­tai­syk­lin­gus vaiz­dus, iš­krai­py­tas li­ni­jas, ob­jek­tai ga­li at­ro­dy­ti di­des­ni ar­ba ma­žes­ni, vė­liau re­gė­ji­mo lau­ko cent­re ga­li at­si­ras­ti tam­si dė­mė, ma­ty­mas pa­ma­žu blo­gė­ja.

Sau­sų akių sind­ro­mas daž­niau­siai pa­si­reiš­kia mo­te­rims me­no­pau­zės lai­ko­tar­piu. Akys grei­tai pa­vargs­ta, pa­raus­ta, jun­ta­mas dir­gi­ni­mas, tar­si bū­tų įkri­tę smė­lio, pa­blo­gė­ja ma­ty­mas. Jei sau­sų akių sind­ro­mo simp­to­mai pra­de­da var­gin­ti ir blo­gi­na gy­ve­ni­mo ko­ky­bę, rei­kia pra­dė­ti drė­kin­ti akis – la­šin­ti dirb­ti­nes aša­ras.

Gy­dy­to­ja L. Ru­dins­kie­nė įsi­ti­ki­nu­si, kad iš­veng­ti se­nat­vi­nių akių li­gų, kaip ir pa­čios se­nat­vės, neį­ma­no­ma. Tik jų pro­gre­sa­vi­mą ga­li­ma pri­stab­dy­ti, su­švel­nin­ti simp­to­mus, tad la­bai svar­bu li­gą pa­ste­bė­ti kuo anks­čiau.

Kom­piu­te­riai – akių rykš­tė

Daug di­des­ne rykš­te me­di­kė lai­ko trum­pa­re­gys­tę. Mat ši li­ga išsivysto jau­niems žmo­nėms ir vai­kams. Trum­pa­re­giai to­liau esan­čius daik­tus ma­to ne­ryš­kiai, o iš ar­ti – kuo pui­kiau­siai. Ši li­ga taip pat pa­vel­di­ma, to­dėl trum­pa­re­giai tė­vai la­bai aky­lai tu­rė­tų ste­bė­ti sa­vo vai­kus ir juos sau­go­ti nuo kenks­min­gų veiks­nių.

Gy­dy­to­ja nea­be­jo­ja, kad la­biau­siai vai­kų re­gai ken­kia nuo­la­ti­nis sė­dė­ji­mas prie kom­piu­te­rių, te­le­vi­zo­riaus, žai­di­mas mo­bi­liai­siais te­le­fo­nais, taip pat ne­tin­ka­mas dar­bo vie­tos ap­švie­ti­mas, skai­ty­mas gu­lint.

– Sa­vo jau­nų­jų pa­cien­tų vi­suo­met klau­siu, kiek lai­ko pra­lei­džia prie kom­piu­te­rio, – pa­sa­ko­jo oku­lis­tė. – Daž­niau­siai ma­no spė­ji­mai pa­si­tvir­ti­na, to­dėl tė­vams pa­ta­riu „do­zuo­ti“ prie kom­piu­te­rio pra­lei­džia­mą lai­ką iki 40 mi­nu­čių per die­ną. Sup­ran­tu, jog tai am­žiaus pro­ble­ma, to­dėl su ja la­bai sun­ku ko­vo­ti, bet tė­vai ga­lė­tų pa­si­steng­ti vai­kus bent sa­vait­ga­liais iš­si­ves­ti į to­kią ap­lin­ką, kur akys pail­sė­tų, pvz.: į miš­ką, spor­to aikš­te­lę, kie­mą.

Gy­dy­to­ja tei­gė ne­tu­rin­ti sta­tis­ti­nių duo­me­nų, nes da­bar pa­cien­tai „iš­si­bars­tę“ po įvai­rias gy­dy­mo įstai­gas, bet pa­ste­bė­jo, kad trum­pa­re­gių dau­gė­ja ir trum­pa­re­gys­tė jau­nė­ja. Vai­kų trum­pa­re­gys­tė pro­gre­suo­ja la­bai grei­tai, to­dėl ją bū­ti­na diag­no­zuo­ti kuo anks­čiau. Jei pa­ste­bė­jo­te, kad vai­kas žvelg­da­mas į to­lį pri­si­mer­kia, no­rė­da­mas įžiū­rė­ti priei­na ar­čiau te­le­vi­zo­riaus ir pan., bū­ti­nai ves­ki­te vai­ką pas oku­lis­tą. Il­gai ne­gy­do­mos akys pra­de­da „tin­gi­niau­ti“ ir at­sta­ty­ti re­gą vė­liau bū­na sun­ku.

Lę­šiai pa­sle­pia trū­ku­mus

Kuo anks­čiau pra­si­de­da trum­pa­re­gys­tė, tuo la­biau ji pro­gre­suo­ja, ypač paaug­lys­tė­je, nes au­ga ir di­dė­ja akies obuo­lys. Daž­niau­siai li­ga nu­sto­ja pro­gre­suo­ti vi­siš­kai su­bren­dus (18–20 me­tų). Jei trum­pa­re­gys­tė pro­gre­suo­ja la­bai grei­tai, ga­li iš­si­vys­ty­ti pa­ki­ti­mai akių dug­ne. Ta­da net su aki­niais žmo­gus ma­to blo­gai.

Trum­pa­re­gys­tė nė­ra pa­gy­do­ma. Re­gė­ji­mą pa­ge­ri­na aki­niai su mi­nu­si­nė­mis diopt­ri­jo­mis ar kon­tak­ti­niai lę­šiai . Jei žmo­gus ne­ga­li ar ne­no­ri ne­šio­ti kon­tak­ti­nių lę­šių, jei jam ne­pa­tin­ka ar truk­do aki­niai, yra ga­li­my­bė re­gė­ji­mą pa­ko­re­guo­ti ek­si­me­ri­niu la­ze­riu.

Anks­čiau su­si­dur­da­vu­si su dau­gy­be kon­tak­ti­nių lę­šių su­kel­tų komp­li­ka­ci­jų, nau­jo­sios kar­tos lę­šius gy­dy­to­ja L. Ru­dins­kie­nė ver­ti­na tei­gia­mai. Da­bar­ti­niai pa­ga­min­ti iš orą ir van­de­nį pra­lei­džian­čių, akies neer­zi­nan­čių me­džia­gų, pri­tai­ky­ti įvai­raus ly­gio re­gos su­tri­ki­mams. Me­di­kė ne­prieš­ta­rau­ja net tuo­met, kai tė­vai pra­šo lę­šius re­ko­men­duo­ti vai­kams. Tik vi­suo­met įspė­ja, kad ma­ža­me­čiai pa­tys jų ne­su­ge­bės įsi­dė­ti. Bet paaug­lių am­žiaus su­lau­ku­sios pa­ne­lės ir vai­ki­nai juos jau ga­lė­tų ne­šio­ti. Aki­nius ne­šio­jan­tys vai­kai ar jau­nuo­liai daž­nai „komp­lek­suo­ja“ dėl to, kad jų trū­ku­mus – re­gos su­tri­ki­mus – ma­to ap­lin­ki­niai. Lę­šiai šios „pa­slap­ties“ neiš­duo­da.

Tos pa­čios prie­mo­nės tin­ka ir to­lia­re­gys­tės ko­rek­ci­jai. To­lia­re­gys­tė, skir­tin­gai nei trum­pa­re­gys­tė, ne­prog­re­suo­ja.

La­bai svar­bu re­gu­lia­riai tik­rin­ti vai­kų re­gą du kar­tus per me­tus, ra­cio­na­liai mai­tin­tis, lai­ky­tis die­nos re­ži­mo, veng­ti stre­so. Bet svar­biau­sia, pa­ju­tus bet ko­kį re­gė­ji­mo su­tri­ki­mą, lai­ku kreip­tis į oku­lis­tą.