Naujasis Paskolų fondas teiks paramą žemdirbiams

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Penktadienio popietę Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovai Vilkaviškio rajono žemdirbiams ir Žemės ūkio skyriaus specialistams pristatė naujai įsteigtą Paskolų fondą. Mokymu susidomėjo nemažai žmonių. Vilkaviškiečiai buvo paskutiniai Marijampolės apskrityje, išklausę šią informaciją.

Naujas galvosūkis

Po seminaro kai kurie jo dalyviai nebuvo džiaugsmingai nusiteikę. Bent iš pradžių piršosi mintis, jog galimybė pasinaudoti tokia parama – tai dar vienas galvosūkis, kurio ekonominę naudą žemdirbiams reikėtų kruopščiai apskaičiuoti.

Seminaras puikavosi pretenzingu pavadinimu – „Finansinės inžinerijos priemonės, finansuojamos iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, administravimas“. Kalbant paprastai – tai naujai įsteigto Paskolų fondo „paradiniai marškiniai“. Fondo veiklą pristatė Nacionalinės mokėjimo agentūros Marijampolės skyriaus vedėjo pavaduotojas Egidijus Štaras bei Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių rajono biuro ekonomistė Aušrelė Pukinskienė.

Verta ne visiems

Pasak lektorių, paskolų fondui iki 2013 metų numatyta skirti apie 450 mln. litų. Tris ketvirtadalius šių lėšų sudarytų 2007–2013 metų Kaimo plėtros fondo lėšos iš ES, o 25 proc. – valstybės biudžeto lėšos. Šiemet paskoloms numatyta skirti apie 100 mln. litų. Fondo misija – teikti paramą paskolomis, kurių palūkanos būtų gerokai mažesnės negu prašo bankai. Aišku, šios paramos nereikės tiems, kurie yra patikimi bankų klientai ir bet kokiu atveju gauna paskolas su nedidelėmis palūkanomis. Taigi, planuojant naudotis Paskolų fondo paslaugomis, derėtų gerai viską apskaičiuoti, nes šios suteiktos lengvatos gauti mažesnius procentus bus išminusuojamos iš ūkininko gaunamos paramos. Planuojama, kad fondas veiks iki 2016 metų.

Parama investicijoms

Pasak A. Pukinskienės, naujasis Paskolų fondas bus ne tik alternatyva komercinių bankų politikai, bet ir taps savotišku garantu įsisavinant 2007–2013 metų Kaimo plėtros fondo paramą. Būtent į ES paramą žemės ūkiui jis ir orientuotas: paraiškas paskolai teikti galės tik žemdirbiai, pretenduojantys į Kaimo plėtros fondo priemones „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ bei „Žemės ūkio produktų perdirbimas ir pridėtinės vertės didinimas“. Numatyta, kad mažiausia galima gauti paskola bus 3 tūkst. eurų (per 10 tūkst. litų), didžiausia – 300 tūkst. eurų (per 1 mln. litų). Paskolų negaus norintieji lėšų apyvartinėms lėšoms, nes fondas rems tik besinaudojančius ES parama investicijoms į savo ūkius.

Taikomas naujas darinys

Žemdirbiai, norintys pasinaudoti Paskolų fondu, galės tai padaryti trimis būdais: imti paskolą, kurios reikia ES paramos remiamam projektui koofinansuoti, pasinaudoti ES parama arba naudotis tiek ES parama, tiek gauti paskolą jai koofinansuoti. Tačiau pastaruoju atveju dar bus taikomas naujas darinys – Bendrasis subsidijos ekvivalentas (BSE), lemsiantis, kokios dalies ES paramos dėl imamos paskolos pretendentas negaus. Jis kiekvienu atveju bus skirtingas. Kaip juokavo A. Pukinskienė, jei anksčiau ūkininkai žinojo, ką reiškia BPD ir EDV, tai iš šio seminaro išeis išmokę naują santrumpą BSE.

Tačiau ne viskas bus paprasta. Kaip ir pretenduojant į ES Kaimo plėtros fondo 2007–2013 metų paramas, taip ir „kėsinantis“ į Paskolų fondo lėšas, kandidatui teks oficialiai atskleisti visas savojo ūkio puses: jo aktyvumą, pelningumą, rentabilumą. Į paramą ar paskolą galės pretenduoti ne trumpiau kaip dvejus metus veikiantis ūkis ar specialius mokslus baigęs žemės ūkio subjektas. Bus ir daugiau reikalavimų, kuriuos per daugelį metų jau įsisąmonino beveik visi žemdirbiai.

Griozdiška procedūra

E. Štaras informavo, kad pasinaudoti naujuoju Paskolų fondu patogiau bus tiems, kuriems reikės didesnių kreditų ir ims juos trumpesniam laikui. Pati kredito gavimo iš Paskolų fondo sistema yra gana griozdiška, be to, paskolą norintis gauti žemdirbys turės mokėti mokesčius ir į garantijų fondą. Norint pasinaudoti Paskolų fondu, kandidatui pirmiausia teks kreiptis su paraiška į Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Įvertinus kandidato galimybes, agentūra per 15–20 dienų jam pateiks pažymą, su kuria paskolos norintis asmuo jau keliaus į banką ir ten pradės paskolos gavimo procedūrą. Ir tik tuomet, kai kandidatas bus įvertintas, teks laukti teigiamo arba neigiamo atsakymo dėl paskolos.

Dalyvauja devyni

Visas šias procedūras reikėtų atlikti tuomet, jei žemdirbys tikrai apsispręstų pasinaudoti naujojo Paskolų fondo paslaugomis. Ši išskirtinai tik žemdirbiams remti skirta institucija sukurta Žemės ūkio ministerijos iniciatyva, o fondą valdys ir iki tol veikęs Žemės ūkio paskolų garantijų fondas (ŽŪPGF). Oficialią veiklą Paskolų fondas turėjo pradėti jau nuo rugsėjo 1 dienos. Tačiau šiuo metu dar tik vyksta paraiškų iš bankų, pretenduojančių skirstyti fondo lėšas, rinkimas. Iš viso šiame procese dalyvauja devyni bankai, vienas jų – užsienio. Konkurso nugalėtojai turėtų paaiškėti dar šį mėnesį. Pati sistema turėtų pradėti veikti pirmojoje spalio pusėje.