Pigesnės šilumos gyventojams teks dar palaukti

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pastaruoju metu, kai visa šalis kalba apie vidutiniškai 12 proc. mažėjančią šilumos kainą, mūsų rajono gyventojams šilumos tiekėjai nieko gero nežada. Tikėjęsi, jog išlaidos už šilumą šį sezoną suris mažiau pinigų, bent jau pirmąjį mėnesį vartotojai mokės ne tik ne mažiau, bet netgi daugiau nei pernai.

Kol kas šilumos tiekėjai sakė negalį tiksliai atsakyti, kiek procentų Vilkaviškio rajono gyventojams turėtų pigti šiluma, mat Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija jų dar nepatvirtino. Apie tai paklaustas UAB „Litesko“ Vilkaviškio bei Marijampolės filialams vadovaujantis Juozas Bartaškevičius santūriai vertino kainų mažėjimo galimybes. Aišku, kad jos tikrai nemažės tiek, kiek didžiuosiuose šalies miestuose – po 20 ir daugiau procentų. Vadovas neneigė ir to, jog marijampoliečiams kaina mažės kur kas daugiau nei vilkaviškiečiams.

Apie kainos mažėjimo tendencijas labai santūriai kalbėjo ir UAB „Litesko“ komercijos direktorius Svajūnas Juodka. Visos bendrovės komercijos reikalais besirūpinantis direktorius tvirtino kol kas negalįs nieko prognozuoti, nes dar neaiški kuro kaina. Seniau šilumos kaina būdavo tvirtinama visam sezonui, o dabar to neįmanoma prognozuoti, nes ji bus perskaičiuojama kiekvieną mėnesį pagal tuo metu esančią kuro kainą.

S. Juodka tokią situaciją įvertino kaip teigiamą, nes, anot jo, anksčiau šildymo sezonas vykdavo pagal „politinį kalendorių“, o ne pagal realias tuo metu galiojančias kuro kainas. Pasak „Litesko“ atstovo, vilkaviškiečiams turėtų galioti bendra tendencija – kaina mažėti. Tačiau nuo kada galėsime mokėti mažiau, S. Juodka taip pat nepasakė. Mažėjimo galime laukti ne anksčiau nei nuo lapkričio, mat apie naują kainą pagal įstatymą privalu pranešti likus 5 dienoms iki mėnesio pradžios. Kadangi iki spalio naujų kainų šilumos tiekėjai paskelbti nesuspės, už šį mėnesį mokėsime pagal senus tarifus. Turint omenyje, kad pridėtinės vertės mokestis, taikomas šilumos energijai, nuo 5 proc. pakilo iki 9 proc., spalio mėnesį šiluma vartotojams bus 4 proc. brangesnė. Dėl ateityje galbūt mažėsiančių kainų vartotojams labai džiūgauti, ko gero, nevertėtų: jei kuro kaina kils, kas mėnesį gali didėti ir šilumos kaina.

S. Juodka Vilkaviškio savivaldybę įvardijo kaip netipinę, kur rajono centras tampa „donoru“ kitiems centralizuotą šildymą naudojantiems miesteliams. Didelės mažųjų katilinių išlaidos nepageidaujamai „nutempia“ viso rajono šilumos kainas. S. Juodka sakė nežinąs šalyje daugiau rajonų, kur palyginti nedideliam rajono centrui šildymo lėšomis reikėtų „atsverti“ kelias didokas gyvenvietes.

UAB „Litesko“ filialo „Vilkaviškio šiluma“ komercijos direktorius Gintautas Tamulis taip pat dar nedrįsta prognozuoti, kiek mūsų rajono vartotojams kainuos centralizuotai tiekiama šiluma. Filialo vadovas gyventojams kol kas siūlė džiaugtis šiltais vasariškais orais, mat šildymo sezono pradžią jis tradiciškai prognozuoja apie spalio vidurį.

Žmones užklupusią krizę jau pradėjo justi ir šilumos tiekėjai: iki liepos mažėję gyventojų įsiskolinimai praėjusį mėnesį pradėjo kiek didėti. Matyt, besiruošiantys šildymo sezonui ir didėjančiam PVM mokesčiui vartotojai jau pradėjo savotiškai „taupyti“.

Liepos mėnesį rajono gyventojai deklaravo daugiau karšto vandens nei jo buvo realiai sunaudota. Šilumos tiekėjai spėja, kad kai kurie žmonės bandė pigesniu tarifu sumokėti už dar nesuvartotą karštą vandenį. Rugpjūtį ši tendencija baigėsi.

Jau senokai neturėję tokių didelių skolininkų, šilumos tiekėjai junta, kaip gilyn į skolas klimpsta biudžetinės organizacijos. Baiminamasi, kad didysis sunkmetis užklups šildymo sezono viduryje.

Nors dar likę smulkių darbų, šilumos tiekėjai tvirtino sezonui jau esą visiškai pasirengę, tad bėdos nebūtų, netgi jei šalčiai užkluptų anksčiau. Mažosioms katilinėms įsigyta pakankamas kiekis skystojo kuro atsargų, be sutrikimų tiekiamas biokuras Kybartų ir Vilkaviškio katilinėms. Dujos taip pat kol kas tiekiamos be sutrikimų.

Nors anksčiau baimintasi, kad biokuro išteklių šalyje gali pritrūkti, dabar aiškėja, jog tai nekelia problemų ir labai apsimokėtų visiškai pereiti prie šios kuro rūšies. Išlošė tos katilinės, kurios turi galingesnius biokuru kūrenamus katilus, tad dvigubai brangesnių dujų ar skystojo kuro reikia pirkti mažiau.

G. Tamulis neslėpė, kad vilkaviškiečiams bei kybartiečiams taip pat apsimokėtų katilinėse pastatyti papildomų biokuru kūrenamų katilų, tačiau tam reikėtų labai didelių investicijų. Pavyzdžiui, Vilkaviškio miestui šildyti papildomai reikėtų tokio galingumo katilų, kurie kainuotų apie 10 mln. litų. O bet kokia investicija visuomet įkalkuliuojama į šildymo kainą.