Dvejų metų proga draugija dovanojo reginį visam miestui

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Šįmet sukanka 90 metų, kai Kybartams suteiktas miesto statusas. Šia ir kartu savo organizacijos antrojo gimtadienio proga Pasaulio kybartiečių draugija miesto bendruomenei ir svečiams dovanojo unikalų renginį – lankytojams buvo atverti geležinkelio stoties komplekso požemiai.

Neįprastas reginys sutraukė ne tik Kybartų, Vilkaviškio ir aplinkinių vietovių gyventojus, bet priviliojo ir būrį televizijos bei spaudos žurnalistų. Renginio metu buvo apdovanotas labiausiai miestui praeitais metais nusipelnęs kybartietis, šiuo metu Vilniuje gyvenantis mokslininkas Ramūnas Valiokas.

Apsilankiusiųjų senovės dvasia alsuojančiame, per šimtą metrų siekiančiame tunelyje laukė staigmenos: arkinėse sienų nišose švietė senųjų Kybartų istorijos fragmentų, įamžintų nuotraukose, ekspozicija, kurią parengė Kaune gyvenantis aktorius Arūnas Žemaitaitis. Jis vedė ir visą renginį bei įgarsino po rūsio skliautais skambėjusį miesto istorijos pristatymą, nukėlusį lankytojus toli į praeitį. Šilkografijos būdu spausdintas įspūdingo dydžio nuotraukas iš savo sukaupto archyvo atrinko kaunietis informacinių technologijų specialistas Vytautas Mickevičius.

Istorijos šaltiniai byloja, kad Kybartų geležinkelio stoties požemiai – bene didžiausi Lietuvoje rūsiai ir geriausiai išsilaikiusi vieno iš pirmųjų XIX a. geležinkelio stoties komplekso dalis. Didžiausi vakarinėje Rusijos imperijos dalyje geležinkelio stoties rūmai su specialiais butais carui ir kitiems aukštiems svečiams Kybartuose buvo pastatyti daugiau nei prieš pusantro šimto metų.

Raudonų plytų tunelis su šoninėmis arkomis aptiktas prieš septynerius metus, kai buvo remontuojamas buvusios muitinės sandėlis. Ardydami rampą darbininkai aptiko ertmę, pro kurią matėsi raudonų plytų arkos ir tyvuliuojantis vanduo. Jis buvo išsiurbtas, iš požemių išneštos šiukšlės, statybinės atliekos. Didžiulis požemis iki šiol niekam nenaudojamas ir laikomas užrakintas.

Apsipratę su prietema ir apžiūrėję visus požemio kampelius, svečiai buvo pakviesti susėsti ant suolų ir pasiklausyti jiems paruošto koncerto. Iš pradžių keletą savo dainų dovanojo kybartiečių „Senjorų“ ansamblis. Renginio kulminacija buvo nuoširdaus režisieriaus, dainų kūrėjo ir atlikėjo Vytauto V. Landsbergio koncertas.

Tai buvo pirmasis tokio masto renginys, kurį visuomenei dovanojo Pasaulio kybartiečių draugija. Tam tikslui organizatoriai neprašė paramos nei iš valdžios, nei iš kitų institucijų, o viską darė savo draugijos jėgomis ir lėšomis.

Be įvairių labdaringų tikslų, ši organizacija skiria ypatingą dėmesį Kybartų kultūros paveldui. Miestelyje yra daug vertingų architektūros pastatų, tačiau jie kasdien vis labiau nyksta. Net keturiolika objektų, esančių caro laikais iškilusiame Kybartų geležinkelio stoties pastatų komplekse, yra įrašyti į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.

Prieš pat renginį, šeštadienio popietę, Pasaulio kybartiečių draugijos nariai rinkosi į antrąjį visuotinį savo narių susirinkimą. Beveik porą valandų užtrukusiame susirinkime aptarti svarbiausi klausimai. Draugijos pirmininkas Rymantas Vaičaitis pateikė veiklos ir finansinę ataskaitą, balsuota už įstatų pakeitimus, padėkos raštais apdovanoti nusipelnę nariai, išrinktas „Metų kybartietis“. Juo tapo šįmet išleistos knygelės apie „Sveikatos“ futbolo klubą „Garbingos futbolo tradicijos“ sudarytojas Audrius Paškevičius.

Pasaulio kybartiečių draugija buvo įkurta 2007 m. rugsėjo 29 d., nors organizacija neformaliai dirbo jau keletą metų. Šiuo metu draugijai priklauso 75 nariai kybartiečiai, gyvenantys ne tik Lietuvoje, bet ir JAV, Australijoje. Tarp narių yra miesto bendruomenės lyderių, savo profesine ir visuomenine veikla žinomų Lietuvos bei išeivijos kultūros, mokslo bei meno žmonių.

Tarp svarbiausių pirmųjų draugijos darbų paminėtina 2008 m. organizuota unikalios kultūros paveldo vertybės – šimtamečio pastato J. Basanavičiaus g. – gelbėjimo nuo sunaikinimo akcija. Draugija yra įsigijusi ketvirtadalį šio pastato ir savo lėšomis pradėjusi avarinės būklės šalinimo darbus. Daugiausiai kilnią idėją parėmė draugijos narys Juozas Brantas iš JAV (beveik pustrečio tūkstančio Lt), Arūnas Blandis iš Australijos (1 tūkst. Lt), šiuo metu Vilniuje gyvenantys Emilija ir Romas Sakadolskiai (1 tūkst. Lt), vilkaviškietis Kazimieras Baršauskas (1 tūkst. litų), Kybartų Eucharistinio Išganytojo parapija (1 tūkst. Lt), UAB „Granplasta“ (tiksliau, kaunietis Rimas Sabaliauskas – 500 Lt) ir vilnietis Ramūnas Valiokas (500 Lt). Ne mažiau svarbios ir kitų kybartiečių aukos. Draugija surinko apie 10 tūkst. litų, bet darbų pradžiai reikėtų penkiskart daugiau, tad aukos vis dar priimamos. Visą reikiamą informaciją galima rasti www.kybartai.lt internetiniame puslapyje.

Kaip ir visi savo gimtąjį kraštą mylintys žmonės, į Pasaulio kybartiečių draugiją susibūrusieji svajoja, jog miestas gražėtų ir žavėtų atvykėlius. Taip visiems patikusiuose rūsiuose draugijos nariai norėtų įrengti kontrabandos muziejų.