Retas kybartietis nepažįsta vaistininkės Elenos Nacevičienės. Daugelis ją vadina tiesiog Elyte, o jau kelis dešimtmečius vaistų pirkti ateinantys klientai ja pasitiki net labiau nei gydytojais.
Į Kybartus –
per atsitiktinumą
Kitąmet vaistinės vedėja Elena Nacevičienė minės profesinį jubiliejų – 40 metų, kai dirba vaistininke. Tiek pat praėjo ir nuo tos dienos, kai ji, jaunutė farmacininkės diplomą gavusi specialistė, atvyko į Kybartus – tuomet svetimą ir nežinomą miestelį. Ežeringame ir miškais ošiančiame Molėtų krašte užaugusi Elena niekada negalvojo gyventi Suvalkijoje, ir dar provincijoje. Farmacijos studijas baigusi mergina svajojo įsikurti didmiestyje, Kaune beveik ir vietą buvo sutarusi. Gerais pažymiais baigusi studijas Elena galėjo pasirinkti iš siūlomų paskyrimo vietų. Geidžiamo Kauno tarp jų nebuvo, tad rinkosi Kybartus.
Pakerėjo pasitikėjimas
Tada Elena Kybartuose planavo pasilikti tik mėnesį – taip buvo ir sutarusi. Tačiau per tą mėnesį viskas ir apsivertė, o pažadėtoji vieta didmiestyje taip nebemasino. Jauna specialistė pirmomis darbo dienomis pamilo kolektyvą ir klientus – Kybartų gyventojus, su kuriais netruko susipažinti. Mažas miestas turi ir savų privalumų: netrukus Elena draugiškai pasveikindavo visus, užeinančius į vaistinę, ir mintinai žinojo, kas kokiomis ligomis skundžiasi, kokį vaistą reikia pasiūlyti, kam raminantį žodį ištarti. Eleną pakerėjo žmonių pasitikėjimas – ji pasijuto gerbiama ir mylima. Net ir dabar kartais nejaukiai pasijunta prieš jaunesnes koleges, kai į vaistinę užsukusi ir prie prekystalio Elenos neradusi močiutė reikalauja pakviesti Elytę, nes tik ji žinosianti, kokį vaistą pasiūlyti.
Mūsų pakalbinta vaistinėje sutikta ponia Milda negailėjo gerų žodžių vaistininkei. „Į „Eurovaistinę“ malonu užsukti. Vaistininkė Elenutė visada maloniai išklauso ir žino, ką patarti bet kokiu su sveikata susijusiu klausimu. Ji ir tinkamiausius vaistus rekomenduos, ir šilto žodžio nepagailės“, – sakė moteris.
Išsipildė svajonė
Iš prigimties kukli ir girtis nemėgstanti Elena svarbi pasijunta tik dirbdama vaistinėje, kai pamato visiškai jos profesionalumu pasitikinčias klientų akis. Vaistininkė labai myli savo darbą, todėl veja šalin mintį apie nenumaldomai slenkančius metus. Savo gyvenimo be darbo vaistinėje ji neįsivaizduoja ir kaskart pagalvoja, kad galbūt nedaugeliui žmonių pavyksta įgyvendinti vaikystės svajones. Susitikusi su seserimi, moteris dažnai prisimena, kaip vaistinių augalų turtingose Dubingių pakrantėse rinkdavo žoleles ir žaisdavo: Elena visuomet būdavo vaistininkė, o jos sesuo – gydytoja. Abi dabar dirba išsvajotus darbus ir dėl to yra labai laimingos. Net ir tuomet, kai klientai patarimo ateina klausti į namus ar skambina naktį, Elena nepyksta. Tiesiog supranta, kad dėl sveikatos susirūpinę žmonės į jos patarimą sudeda visas viltis.
Vaistininkė kartais lygina savo darbo dešimtmečius ir visuomet pripažįsta, kad pastarasis dešimtmetis – geriausias. Į priekį žengiančios mokslo technologijos ir tobulėjanti medicina žmonėms siūlo vis daugiau ir efektyviau ligas įveikiančių vaistų. Liūdna prisiminti laikus, kai vaistinių lentynos buvo apytuštės, o reikiamo medikamento sergančiam žmogui vaistininkės ieškodavo ne tik kitų miestų vaistinėse, bet ir pas kolegas kaimynystėje – Kaliningrado srityje.
Maloniausios akimirkos
Elena prisimena ir tuos metus, kai pirmoji rajone įkūrė privačią vaistinę. Jų uždaroji akcinė bendrovė gyvavo dešimtmetį. Tuomet veikliai moteriai tekdavo pačiai bendrauti su vaistų tiekėjais, rūpintis, kad nepritrūktų medikamentų. Kai Kybartuose buvo atidaryta „Eurovaistinė“, Elena su kolegėmis nedvejodama nutarė pereiti dirbti į šį tinklą ir yra patenkinta, jog gali daugiau dėmesio skirti mėgstamam darbui, bendravimui su klientams.
Dabar moters vadovaujamame „Eurovaistinės“ skyriuje yra daugiau nei 1000 pavadinimų medikamentų. Suprantama, kad naujosios technologijos bei medikamentų gausa vaistininkus skatina tobulintis, nuolat atnaujinti žinias specialiuose kursuose, seminaruose. Bet sužinoti daug naujo, tobulintis, anot Elenos, yra ne vargas, o didelis malonumas. Todėl ji džiaugiasi dirbdama „Eurovaistinėje“ – čia nuolat suteikiamos galimybės tobulėti ir gilinti savo žinias. Visa tai daroma dėl to, kad klientui būtų suteiktas geriausias patarimas.
Bet maloniausios akimirkos būna tuomet, kai į vaistinę užsukęs žmogus paima už rankos ir nuoširdžiai padėkoja, kad rekomenduoti vaistai padėjo. Tuomet Elena ir supranta ne veltui vaistininkės darbui aukojusi visą gyvenimą – net ir laisvalaikio valandas. Žmonių pasitikėjimas ir nuoširdi pagarba už tai atlygina. Užsk. 9855
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.