Į parodą – susipažinti su dingusiu miestu

Birutė PAVLOVIENĖ

Prieškarinio Vilkaviškio fotografijos, kurių parodą Vilkaviškio kultūros centre parengė ir per Lietuvos žydų genocido dieną pristatė Vilkaviškio krašto muziejus, pasakoja apie tą Vilkaviškį, kurio jau nebėra: nei pastatų, nei žmonių.

Visa tai mena tik senosios nuotraukos. Tris jų albumus Jeruzalės žydų diasporos muziejuje vartė pavasarį Izraelyje viešėjusi grupė vilkaviškiečių. Krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas tada nepraleido progos atsirinkti jų savo įstaigos fondams.

Susirinkusieji į parodos „Dingęs Vilkaviškis: žmonės ir pastatai“ atidarymą turėjo galimybę išvysti ne vien tai, kas eksponuojama ant sienos. Be 40 fotografijų, kurių ekspozicija čia bus dar ne vieną savaitę, kitos buvo pademonstruotos ekrane. Iš viso iš žydų diasporos muziejaus gauta 140 nuotraukų. Kai kurie jose užfiksuoti miesto vaizdai, žydų bendruomenės, jų šeimų gyvenimo epizodai siekia praėjusio šimtmečio pradžią. Vilkaviškiečiai susidomėję apžiūrinėjo ekspoziciją, ją aptarinėjo, skaitė pavardes, spėliojo, kas dabar stovi buvusios elektrinės, senųjų medinių pastatų, įspūdingos sinagogos ar per upelį nutiesto tiltelio vietoje.

Parodos atidaryme dalyvavo ir grupė svečių iš Izraelio, prieš tai turėjusių susitikimus Pilviškių „Santakos“ ir Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijose. Krašto muziejaus direktorius Antanas Žilinskas šiltai pristatė Ralphą Salingerį ir Josį Ankarionį, kurių dėka vilkaviškiečiai turi galimybę pažvelgti į savąjį miestą, kaip jis atrodė anksčiau. Josis Ankarionis, kurio tėvas surinko minėtas nuotraukas, kalbėjo: „Lankausi Vilkaviškyje pirmą kartą. Dar virpu iš jaudulio, nes žydų kapinėse atradau savo senelių pavardes. Tai, ką matote parodos nuotraukose, nėra vien tik dingęs mano tautiečių gyvenimas, kuris daugiau kaip prieš šešiasdešimt metų virė Vilkaviškyje. Vaikščiojau jūsų miesto gatvėmis ir nemačiau nieko panašaus į tai, kas vaizduojama nuotraukose. Iškilęs visai kitas, modernus, miestas.“

Ralphą Salingerį jau galima pavadinti Vilkaviškio „senbuviu“. Jis lankęsis ne kartą. Prieš keletą metų Vilkaviškio žydų kapinėse svečias iššifravo, išvertė į anglų kalbą apie pustrečio šimto įrašų (tarp jų – ir savo protėvių), surinktus duomenis paskelbė internetiniame puslapyje, kuriame galima rasti įvairios medžiagos apie Vilkaviškį. Kaip sakė Krašto muziejaus direktorius A. Žilinskas, R. Salingerio dėka daugelis jo gentainių, gyvenančių ne tik Izraelyje, atrado Vilkaviškį – savo tėvų ir senelių žemę, kurioje praėjusiais šimtmečiais žydai sudarė didžiąją gyventojų dalį. Ji buvo žiauriai sunaikinta Antrojo pasaulinio karo metais. Svečiai iš Izraelio pabendravo su vilkaviškiečiais, kurių artimieji gelbėjo žydus nuo mirties, nusifotografavo su Kilikevičių, Greimų, Žemaitaičių šeimų atstovais.

Už kilnios misijos vykdymą R. Salingeris ir J. Ankarionis buvo apdovanoti rajono mero Algirdo Bagušinsko padėkos raštais, kuriuos jiems įteikė Kultūros skyriaus vedėjas Artūras Blauzdžiūnas.

Po parodos pristatymo buvo aplankyta žydų masinių žudynių kapavietė, padėta gėlių, uždegtos žvakutės.