Suvalkijos laukuose vyko rudeniniai vižlų bandymai

Eglė MIČIULIENĖ

Gražus, puikiai prižiūrėtas, protingas medžioklinis šuo – kiekvieno tikro medžiotojo svajonė.

Kaip tik tokie keturkojai rodė savo sugebėjimus savaitgalį Bartninkų seniūnijos laukuose.

Čia vyko rudeniniai medžioklinių paukštinių šunų (vižlų) lauko bandymai.

Į Suvalkiją suvažiavo keliolika medžiotojų iš visos Lietuvos, gražių paukštšunių atsivežė ir svečiai iš Latvijos.

Šį renginį organizavo Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija bei klubas „Vižlas“. Organizatoriai dėkingi „Svirkalnio“ medžiotojų klubui, kad suteikė galimybę bandymus rengti jų medžioklės plotuose.

Bandymuose dalyvauti buvo pristatyta dvylika šunų: septyni dratharai, trys kurtsharai ir du grakštūs veimaraneriai.

– Paukštiniai šunys – gan universalūs. Jie medžiojant padeda surasti laimikį, jį atneša ar bent perspėja šeimininką, kad grobis yra. Šie šunys nepaliks laimikio pūti gamtoje, nemaitins juo plėšrūnų. Norime, kad medžioklė būtų tvarkinga ir kultūringa, – pasakojo tarptautinės kategorijos ekspertas, „Vižlo“ klubo garbės narys Georgijus Jefremovas.

Vižlų sugebėjimus vertino septyni patyrę kinologai – tarptautinės ir nacionalinės kategorijos ekspertai.

Šunys turėjo parodyti, kaip jie sugeba atlikti įvairias užduotis: ieškoti paukščių lauke, vandenyje, atnešti ir paduoti laimikį šeimininkui. Pagal velkę – paliktą pėdsaką – keturkojai privalėjo surasti sužeistą paukštį arba žvėrelį ir atnešti jį šeimininkui.

Gerus rezultatus lėmė įvairūs kriterijai: uoslė, tilktis (šuns sugebėjimas tvirtai sustoti įtemptoje pozoje arba atsigulti prieš surastą paukštį ar žvėrelį), paieška, darbo stilius, elgesys prieš šūvį ir po jo, paklusnumas vedliui, sumedžioto žvėries atnešimas ir kt.

Geriausiai pasirodė dratharai – tie bandymų dalyviai, kurių buvo daugiausiai ir kuriuos ypač gerai vertina šunų ekspertai.

– Dratharai – tokia universali veislė, kuri Lietuvoje labai reikalinga. Su jais galima medžioti ištisus metus. Šie šunys negali tik vieno dalyko – įlįsti į urvą. Šiaip jie daro viską: puikiai eina kraujo pėdsaku, suranda bet kokį žvėrį, gali dirbti ir dieną, ir naktį, medžioja tiek laukuose, tiek balose. Pasiteisina ne tik paukščių, bet ir stambių žvėrių medžioklėje. Dratharas – tai inteligentiškas, puikus šuo, tik reikia su juo dirbti. Aš visuomet sakau, kad šuo – kaip kuprinė: ką įdėsi, tą ir turėsi, – aiškino G. Jefremovas.

Vilkaviškio medžiotojų ir žvejų draugijos medžioklės žinovė D. Venskūnienė šiuos šunis taip pat labai vertina ir yra turėjusi ne vieną dratharų veislės augintinį. Vilkaviškietės šunų palikuonių augino ne vienas respublikos medžiotojas, tarp jų – ir puikus kinologas G. Jefremovas. Į bandymus atvykę latviai taip pat atsivežė D. Venskūnienės dratharo palikuonę – pusantrų metų kalytę, kuri jau tapusi penkių šalių čempione.

Tad, kaip ir tikėtasi, visas tris prizines vietas pelnė dratharai.

I vieta įvertintas vilniečio Sigito Aleksos dratharas Vėjas Tilktis. II vietą užėmė taip pat vilniečio, žinomo kinologo Vytauto Tamošiūno dratharė Aja iš Liepalotų. III vietą pelnė dar vienas V. Tamošiūno augintinis vokišku vardu Dark fom Elfenstein.

Geriausių paukštšunių augintojai buvo apdovanoti „Kikos“ prizais.

Kolegų augintinius stebėjo ir keletas Vilkaviškio rajono medžiotojų, tačiau savo šunų jie neatsivežė. Kaip teigė medžioklės žinovė D. Venskūnienė, mūsų rajone taip puikiai paruoštų paukštšunių kol kas nėra. Juk norint turėti gerą medžioklinį šunį, jam reikia skirti ir nemažai lėšų, ir daug laiko dresūrai. Todėl nieko keisto, kad, be latvių šunų, iš visos Lietuvos į bandymus atvežta tik dešimt vižlų.