Tropikų Vilkaviškio miesto paplūdimyje nėra ko tikėtis

Eglė MIČIULIENĖ

Ko dar trūksta?

Praėjusią savaitę, šeštadienį, „Santakoje“ rašėme apie Paežerių ežero pakrantes.

Kartu pasidomėjome ir pliažo situacija. Teiravomės Vilkaviškio seniūno Algio Kiseliūno, ar ką nors naujo ruošiamasi daryti Paežerių ežero pliaže. Galbūt kitą vasarą paplūdimys bus labiau sutvarkytas, atnaujintas kokiais nors įrenginiais?

„Yra tinklinio aikštelė. O ko jums dar pliaže trūksta? Tropikus ar Palangą norite padaryti?“ – ironizavo seniūnas.

Kad neatrodytų, jog ieškome nereikalingų priekabių, nusprendėme pakalbinti kito rajono seniūnijos vadovą. Šį pavasarį redakcijos darbuotojai lankėsi Utenos rajone ir grįždami stabtelėjo prie Alaušo ežero. Dalis ežero pakrančių buvo „nutupdyta“ prašmatniomis vilomis – taip dabar atrodo daug gražių Lietuvos ežerų. Tačiau buvome nuoširdžiai nustebinti, kai pietiniame Alaušo krante išvydome puikiai prižiūrimą Sudeikių miestelio paplūdimį. Oras dar nebuvo taip atšilęs, kad būtų galima taškytis vandenyje, bet prie ežero jau buvo žmonių. Jie ilsėjosi susėdę ant suoliukų, įsikūrę prie originalių nendrinių stoginių, o ant medinių sūpynių suposi vaikai.

Buvo įdomu, kas pasirūpino, kad pliažas atrodytų taip patraukliai.

Tarėsi su vilkaviškiečiu

Paskambinome į Utenos rajoną, Sudeikių miestelio seniūniją. Jos seniūnas Virgilijus Gaižauskas nustebo sulaukęs skambučio iš kito Lietuvos pakraščio ir mielai sutiko pasikalbėti.

V. Gaižauskas sakė, kad pati pradžia buvo dar 1997 metais, kai seniūnija susirūpino dėl kiek įmanoma didesnių visuomeninių erdvių išlikimo prie ežerų.

– Per rajono Tarybą inicijavome, kad būtų palikti neprivatizuotini plotai. Palikome daugiau kaip hektarą ploto paplūdimiui, 3 hektarus numatėme kalnų slidinėjimo trasai (už Alaušo ežero yra gražus kalnas) ir 5,5 ha – kempingo statybai. Beje, dėl kempingo nemažai konsultavomės ir su jūsų kraštiečiu – vilkaviškiečiu Vygantu Lazausku, kuris yra Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas. Pajudėjus kempingo statybai, kartu važiavome į Daniją, domėjomės, vieni iš kitų mokėmės, – pasakojo V. Gaižauskas.

Sudeikių kempingas buvo pastatytas 2004 metais. Tačiau seniūnas apgailestavo, kad greitai ši turistų pamėgta vieta buvo perduota Turizmo informacijos centrui.

– Visus šituos objektus aplink Alaušo ežerą – ir paplūdimius, ir žiemos trasą – norėjome sujungti į vieną kompleksą ir padaryti bendrą kultūros bei turizmo centrą, bet kol kas niekaip nesusitariame su politikais. Vis dėlto aš manau, kad tai – tik laiko klausimas. Jei ne mes, tai kiti tai padarys, – dalijosi mintimis Sudeikių seniūnas. – Vieni pirmųjų pradėjome propaguoti ir kaimo turizmą. Dirbdami mokėmės, visą laiką mokėmės. Štai neseniai su Ukmergės, Molėtų bei Utenos rajonų atstovais dalyvavome viename projekte. Dvi savaites buvome išvykę į Škotiją, kur domėjomės turizmo klausimais. Matėme, jog kai kur mums reikia pasitempti, o kai kur ir visai neatsiliekame.

Iš karto atstato

Trumpai pakalbėję apie bendrą paežerių situaciją, vėl grįžome prie Sudeikių paplūdimio temos. Kaip teigė V. Gaižauskas, anksčiau pliažo vietoje buvusi ganykla, o pakrantės buvo apžėlusios nendrynais.

– Viską pradėjome tvarkyti tik savo jėgomis – tiek, kiek leido seniūnijos galimybės. Šienavome su dalgiais švendrus ir iš jų darėme pavėsines. O kai jau buvo padarytas pradinis įdirbis, atsirado galimybė įsitraukti į PHARE projektą. Už gautas lėšas paežerėje buvo nutiesti takai, įrengtas apšvietimas, iškilo pastatas prekybai. O dabar bendrame projekte su latviais dalyvauja apskritis, todėl šiuo metu vėl tvarkomos poilsio zonos: ir paplūdimys, ir kempingas, ir dar viena poilsiavietė. Įrengiamos žaidimų aikštelės, statomi nauji suoliukai, šiukšliadėžės, treniruokliai jaunimui. Kai lankėtės pavasarį, to dar nebuvo, o šiuo metu visa tai jau beveik baigta įruošti. Kitais metais Utenos rajone bus tvarkomos dar dvi poilsiavietės, – pasakojo seniūnas.

Buvo įdomu, kaip paplūdimyje sekasi išsaugoti įrenginius, ar jų nesuniokoja neturintis ką veikti jaunimas.

– Galiu pasakyti: kaip savo rankomis prieš dešimt metų padarėme pačią pirmą švendrinę pavėsinę, taip ji stovi iki šios dienos. Gal ji jau moraliai paseno, bet niekas jos nesudegino ir nesulaužė. Aš visada sakiau ir sakysiu: jei kažkas kažką sulaužo, turime iš karto atstatyti. Ne kitais metais, bet rytoj. Ir žmonės pradeda suprasti, kad toje aplinkoje atitinkamai reikia ir elgtis. Kitaip nieko neperauklėsime – gali ir penkiasdešimt metų praeiti, kol žmonės išmoks kultūros, – kalbėjo V. Gaižauskas. – Žinoma, būna visko, kaip ir visoje Lietuvoje. Buvo kai ką uždegę, kai ką nugriovę, bet mes viską tuoj pat atstatydavome, nes norėjome įrodyti, kad vis tiek bus mūsų viršus. O tikrai drastiškų vandalizmo atvejų pas mus nebuvo. Reikia pripažinti, jog žmonės kultūrėja.

V. Gaižauskas pasakojo, jog tvarką palaikyti padeda ir policija. Seniūnija susitarusi, kad pareigūnai paplūdimiuose apsilankytų dažniau, ypač vasaros vakarais.

Seniūnas didžiavosi, jog Sudeikių paplūdimyje rengiami įvairūs festivaliai, kiti renginiai, jau 11 metų organizuojami dailininkų plenerai.

Numatytas kempingas

Dabar grįžkime prie Vilkaviškio pliažo. Kaip supratome, pačiam paplūdimiui didelių investicijų nenumatyta ir, pasak miesto seniūno, „tropikų“ jame tikėtis nėra ko.

Tačiau dalyje paplūdimio prie Paežerių ežero numatyta įsteigti kempingą. Kaip teigė Vilkaviškio rajono savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėjas Mindaugas Lenkas, yra parengtas ir patvirtintas būsimojo kempingo detalusis planas. Pasak M. Lenko, sklypas, įregistruotas valstybės vardu, Vyriausybės nutarimu turi būti perduotas Savivaldybei su teise jį nuomoti. Tada bus paskelbtas konkursas ir sklypas bus išnuomotas tiems, kas pageidaus statyti kempingą.

– Toje vietoje būtų tam tikra poilsio bazė su pastatu, valymo įrenginiais, apšvietimu, kemperių aikštelėmis. Dar išvalytume ežero pakrantes. Jei viskas susiklostytų taip gražiai, manau, ežeras įgautų patrauklumo ir būtų nauda rajonui, – sakė M. Lenkas.