Asociacijos gaus milijonus melioracijos darbams

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Lėšų karpymas Vilkaviškio ir visos šalies rajonų melioracijos sistemoms gresia itin sudėtinga situacija. Dauguma įrenginių ūkininkų laukuose jau seniai susidėvėję ir yra labai blogos būklės. Susirūpinęs šia padėtimi rajono Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vitas Gavėnas sako, jog lėšų remontuoti melioracijos sistemas gali gauti melioracijos statinių naudotojų asociacijos.

Įsikūrė trys asociacijos

Šįmet rajonui skirta 830 tūkst. litų melioracijos darbams atlikti. Tai yra net 56 procentais mažiau negu pernai. V. Gavėno nuomone, reikėjo imtis žygių, nes rajone melioracijos sistemos susidėvėjusios daugiau nei 50 procentų. Taigi ūkininkai buvo raginami burtis į asociacijas, nes „skęstančiųjų gelbėjimu“ tokiais laikais gali užsiimti tik patys „skęstantieji“…

Šiuo metu rajone jau yra įsikūrusios trys melioracijos statinių naudotojų asociacijos. Pirmoji – Klausučiuose, antrąją subūrė ūkininkai Oranų kaime (Gižų sen.), o trečioji neseniai užregistruota Alksnėnuose. Pasak V. Gavėno, yra minčių tokią asociaciją steigti ir Matlaukio kaime (Kybartų sen.). Čia iniciatyvos imasi jaunasis ūkininkas Robertas Mickevičius.

Laiko liko nedaug

Asociaciją gali kurti ne mažiau kaip trys ūkininkai. Klausučiuose tokiu būdu skęstančius laukus gelbėti pasiryžo Vinco Mačiulio vadovaujama komanda, Oranuose asociacijai vadovauja Tomas Maksvytis, o Alksnėnuose melioracijos statinių naudotojams atstovauja Kazimieras Venckus. Ūkininkai turėtų skubėti „įšokti į traukinį“, nes paraiškos priimamos tik iki lapkričio 30 dienos.

Pasak Žemės ūkio skyriaus vedėjo, šiuo metu asociacijos ruošia paraiškas ir tikisi suspėti iki termino pabaigos bei gauti po milijoną litų.

Parengė du projektus

Šįmet Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija irgi rengia du projektus, tiksliau – dviejų vietovių: Šiaudiniškių ir Gižų melioracijos sistemų renovacijos planą vienoje paraiškoje. Iš viso projektas vertas 900 tūkst. litų, už kuriuos būtų suremontuoti projekte numatyti valstybei priklausantys melioracijos statiniai.

Šiuo metu pagal jau anksčiau laimėtą projektą Pilviškių seniūnijoje, prie Mažučių kaimo, pradėti darbai, mat neseniai „palaimintas“ pirmasis 399 tūkst. litų vertės projektas. Čia atliekama senų melioracijos griovių rekonstrukcija. Iš viso bus suremontuota beveik 9 kilometrai šių įrenginių. Konkursą rekonstrukcijos darbams atlikti laimėjo UAB „Sumeda“. Trečdalį darbų subrangovo teisėmis atliks UAB „Mevilsta“.

Lemia vamzdžių storis

Pasak V. Gavėno, Savivaldybė gali rengti projektus tik tokioms melioracijos sistemoms, kurių vamzdžių skersmuo yra ne mažesnis kaip 12 cm. Plonesni melioracijos vamzdžiai nuosavybės teise priklauso laukų savininkams. Tad jie ir turėtų ruošti projektus bei rūpintis, kad žemėse netelkšotų balos.

Vedėjas sakė, kad, kaip ir kitus kartus, į raginimą pasinaudoti parama atsiliepė pažangiausi rajono ūkininkai.

Lėšas melioracijos sistemoms remontuoti asociacijos gaus pasinaudojusios Lietuvos 2007–2013 m. kaimo plėtros programa „Žemės ūkio vandentvarka“.

Skirta nemažai pinigų

Šiuo metu Lietuvoje beveik 3 mln. ha apimančiuose nusausintų žemių plotuose bendra melioracijos statinių vertė siekia 7,6 mlrd. Lt.

Iš valstybės biudžeto 2004–2006 metais melioracijos reikmėms kasmet buvo skirta po 45 mln. Lt, arba maždaug trečdalis visų šalyje esančių melioracijos sistemų rekonstrukcijai, remontui ir priežiūrai reikalingų lėšų. Nuo 2006 m. lėšos melioracijos sistemų atnaujinimo darbams padidėjo. Tuomet skirta iki 67,5 mln. Lt, 2007 m. – iki 70,3 mln. Lt, o 2008 m. lėšos siekė 82,3 mln. Lt ir tenkino 73 proc. melioracijai atnaujinti reikalingų lėšų. Dalis jų atiteko ir žemdirbiams, norėjusiems remontuoti melioracijos sistemas savo dirbamose žemėse. Žemdirbiams kompensuota iki 85 proc. melioracijos sistemų remonto projektų sąmatinės vertės.

Ūkininkai naudojosi noriai

Minėta parama 2006 m. pasinaudojo 121 ūkininkas (suteikta 4,1 mln. Lt paramos), 2007 m. – 156 ūkininkai (3,6 mln. Lt), 2008 m. – 75 ūkininkai (3,7 mln. Lt). Per trejus metus valstybės parama melioracijos sistemoms remontuoti pasinaudojo 352 ūkininkai. Valstybė šiam tikslui pagal poreikį skyrė 11,4 mln. Lt.

Geriau melioracijos sistemoms atnaujinti skirtas lėšas sekėsi panaudoti pagal 2004–2006 m. Bendrojo programavimo dokumento sritį „Žemės ūkio vandentvarka“. Iš šiai sričiai skirtų 50,9 mln. Lt melioracijos ir gyvenviečių sausinimo sistemoms rekonstruoti šalyje panaudota per 55 mln. Lt.

Skiria milijonus

ŽŪM Infrastruktūros melioracijos ir kooperacijos departamento duomenimis, šiuo metu 53 tūkst. km magistralinių griovių nusidėvėjimas siekia 70 proc., hidrotechnikos statinių – 53 proc., žemės pylimų – 48 proc., drenažo – 44 proc.

ŽŪM specialistams rūpestį kelia nusausintos žemės būklė. Remiantis melioruotų plotų atlikto įvertinimo duomenimis, techniniu ir agrotechniniu požiūriu blogos būklės nusausintų žemės ūkio naudmenų yra 222,4 tūkst. ha, iš kurių 15,4 tūkst. ha pavirto pelke, o 67,4 tūkst. ha savaime baigia apaugti krūmais ir mišku.

Ministerijos specialistų duomenimis, programos priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritis „Žemės ūkio vandentvarka“ yra itin perspektyvi tvarkant nusausintas žemėnaudas ir vandens reguliavimą, kaimo infrastruktūrą. Ši priemonė numato kompleksiškai spręsti melioracijos sistemų atnaujinimą.

Paramos prašančioms melioracijos sistemų naudotojų asociacijoms bus sumokama iki 90 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, skirtų ne tik melioracijos sistemų rekonstrukcijai, bet ir rūgščių dirvų kalkinimui sausinamos teritorijos ariamoje žemėje. Didžiausia paramos suma vienam projektui – 1 035 840 Lt.