Alvitiečiai kviečia kartu pagerbti Lietuvos savanorių atminimą

Lapk­ri­čio 23 die­ną mū­sų ša­ly­je mi­ni­ma Lie­tu­vos ka­rių die­na. Al­vi­te, ku­ria­me yra nuo 1937 me­tų iš­li­kęs pa­mink­las sa­va­no­riams ir sa­va­no­rių ka­pi­nės, ši die­na pa­žy­mi­ma ypa­tin­gai. Dar prieš­ka­rio Lie­tu­vo­je su­si­for­ma­vu­sias Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės sa­va­no­rių pa­ger­bi­mo tra­di­ci­jas tę­sia Al­vi­to pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ki­niai, Šei­me­nos se­niū­ni­ja ir ap­lin­ki­nių kai­mų bend­ruo­me­nės. Ne­pai­sy­da­mi, koks tą­dien bū­na oras – dar­ga­na, šal­tis ar ru­de­niš­ka gied­ra, mo­ki­niai, ka­riš­kiai ir gau­sus bū­rys sve­čių ren­ka­si prie mo­kyk­los ir dar­nia ko­lo­na žy­giuo­ja į Al­vi­to ka­pi­nes pa­gerb­ti sa­vo kraš­to sa­va­no­rių at­mi­ni­mo, pri­si­min­ti jų žy­gius.

Ka­pi­nė­se moks­lei­viai – kaip ka­dai­se ne­prik­lau­so­my­bės gy­nė­jai po­ste – su­stings­ta prie sa­va­no­rių ka­pų gar­bės sar­gy­bo­je. Šis ren­gi­nys – tai tik­ra pi­lie­tiš­ku­mo ir pa­trio­tiš­ku­mo pa­mo­ka. Šiais me­tais jau de­vin­tą kar­tą su­si­rink­si­me Al­vi­to sa­va­no­rių ka­pi­nė­se pri­si­min­ti gar­bin­gos praei­ties.

Mū­sų ka­riuo­me­nė kū­rė­si ir au­go kar­tu su vals­ty­be. Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės is­to­ri­ja – neat­sie­ja­ma nuo tau­tos ke­lio į lais­vę ir ne­prik­lau­so­my­bę. „Są­mo­nin­ga tau­ta sa­vo praei­ty­je ran­da stip­ru­mo, ji gy­ve­na da­bar­ti­mi, o ku­ria atei­čiai“, – sa­kė K. Bin­kis. Šie žo­džiai mums skam­ba ypač pra­smin­gai, kai mi­ni­me Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės įkū­ri­mo 91-ąsias me­ti­nes ir pri­si­me­na­me gar­bin­gą jos is­to­ri­ją, ly­gi­na­me ta­da bu­vu­sį žmo­nių ir be­si­ku­rian­čios vals­ty­bės va­do­vų pa­trio­tiz­mą su da­bar­ti­mi.

1918 me­tais, kai vo­kie­čiams pra­dė­jo ne­si­sek­ti fron­tuo­se, lie­tu­viai pa­si­nau­do­jo su­si­da­riu­sia pa­dė­ti­mi ir su­stip­ri­no ko­vą dėl rea­lios Lie­tu­vos ne­prik­lau­so­my­bės. Dip­lo­ma­ti­nių prie­mo­nių neuž­te­ko, to­dėl rei­kė­jo su­telk­tos jė­gos ne­prik­lau­so­my­bei įtvir­tin­ti ir ap­gin­ti. To­kia jė­ga bu­vo ka­riuo­me­nė. 1918 m. spa­lio mė­ne­sį Lie­tu­vos Vals­ty­bės Ta­ry­ba slap­ta nuo oku­pa­ci­nės vo­kie­čių val­džios įstei­gė Ap­sau­gos ko­mi­si­ją, ku­ri ren­gė ka­riuo­me­nės or­ga­ni­za­vi­mo pla­nus, kvie­tė ka­ri­nin­kus ir sa­va­no­rius. 1918 m. spa­lio 16 die­ną į Vil­nių at­vy­ko pir­mie­ji 16 vy­rų. Pės­ti­nin­kų pul­ko va­du bu­vo pa­skir­tas V. Gri­ga­liū­nas-Glo­vac­kis. 1918 m. lapk­ri­čio 23 d. mi­nist­ras pir­mi­nin­kas A. Vol­de­ma­ras pa­si­ra­šė įsa­ky­mą dėl Lie­tu­vos ka­riuo­me­nės įkū­ri­mo. Aly­tu­je for­muo­ja­mo 1-o pės­ti­nin­kų pul­ko va­du pa­skir­tas plk. J. Gal­vy­dis-Bu­kaus­kas.

Iš­lei­dus pir­mą­jį įsa­ky­mą, bu­vo sku­biai or­ga­ni­zuo­ja­mi ka­riuo­me­nės bū­riai. Vil­ka­viš­kio kraš­to vy­rai rin­ko­si Vil­ka­viš­ky­je, o to­liau trau­kė į Kau­ną.

Iš Vil­ka­viš­kio ap­skri­ties sa­va­no­riais išė­jo apie 1200 vy­rų, iš jų 95 bu­vo vy­rai iš Al­vi­to vals­čiaus kai­mų. Tai bu­vo pa­pras­ti, nie­ka­da ran­ko­se ne­tu­rė­ję gink­lo žmo­nės – žem­dir­biai, ama­ti­nin­kai, moks­lei­viai, vy­rai nuo 17 iki 23 me­tų am­žiaus. Kau­no ko­men­dan­tū­ro­je už­re­gist­ruo­ta ir vie­nin­te­lė mo­te­ris – Ur­šu­lė Pai­lic­kai­tė iš Dū­me­lių kai­mo.

Di­džiu­lį al­vi­tie­čių pa­trio­tiz­mą ro­do tai, kad iš pen­kių šei­mų į ka­riuo­me­nę sa­va­no­riais išė­jo po du sū­nus – tai Sta­sys ir Vik­to­ras Ber­no­tai­čiai, Juo­zas ir Pi­jus Grumb­liai, Ma­tas ir Jur­gis Ma­čiu­lai­čiai, Juo­zas ir Ka­zys Mals­kiai, Juo­zas ir Ma­tas Rin­ke­vi­čiai.

Kaip ro­do Vals­ty­bės ar­chy­vo do­ku­men­tai, nuo Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vų pra­džios iki 1921 me­tų ko­vo­se žu­vo, din­go be ži­nios ar mi­rė nuo žaiz­dų ir li­gų pu­sant­ro tūks­tan­čio Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vų da­ly­vių. Tarp jų bu­vo 146 Vil­ka­viš­kio ap­skri­ties ir 29 Al­vi­to kraš­to sa­va­no­riai, žu­vę mū­šiuo­se prie Sei­nų, Jiez­no ar Rad­vi­liš­kio.

Dau­gu­ma sa­va­no­rių po ko­vų sėk­min­gai grį­žo na­mo, ga­vo že­mės ir kū­rė sa­vo gy­ve­ni­mą. Kai ku­rie, ne­ra­dę lai­mės sa­vo kraš­te, pa­si­trau­kė į Va­ka­rus, še­ši fron­tuo­se pra­ra­dę svei­ka­tą ne­tru­kus mi­rė.

Al­vi­tie­čiai vi­sa­da ger­bė lais­vės ko­vo­to­jų at­mi­ni­mą, iš jų mo­kė­si mei­lės sa­vo že­mei, sa­vo Tė­vy­nei. Jie so­viet­me­čiu iš­sau­go­jo sa­va­no­rių ka­pi­nes ir šau­lių va­do kpt. V. Ta­ra­so­nio ini­cia­ty­va pa­sta­ty­tą pa­mink­lą. Da­bar sa­va­no­rių ka­pi­nė­se il­si­si 14 Nep­rik­lau­so­my­bės ko­vų da­ly­vių. Sa­va­no­rių už­deg­ta Tė­vy­nės mei­lės ug­nis de­šimt­me­čiais neišb­lė­so, ji ru­se­na kraš­to žmo­nių šir­dy­se, per­duo­da­ma iš kar­tos į kar­tą.

Kvie­čia­me vi­sus, kam bran­gi mū­sų tau­tos praei­tis, da­ly­vau­ti sa­va­no­rių at­mi­ni­mo pa­ger­bi­mo ren­gi­ny­je, ku­ris įvyks lapk­ri­čio 23 die­ną Al­vi­te. 11.30 val. ri­kiuo­si­mės prie mo­kyk­los ir žy­giuo­si­me į ka­pi­nes. 12 val. vyks sa­va­no­rių pa­ger­bi­mas ka­pi­nė­se. Pa­si­bai­gus mi­nė­ji­mui, vi­sus ren­gi­nio da­ly­vius „Se­nų ve­ži­mų“ klu­bas pa­vai­šins ka­rei­viš­ka sriu­ba.

Ele­na RU­PEI­KIE­NĖ

Al­vi­to pa­grin­di­nės mo­kyk­los mo­ky­to­ja, kraš­to­ty­ri­nin­kė