Eglė KVIESULAITIENĖ
Jau trečią kartą šią savaitę rašyti apie pasienyje gyvenančių kybartiečių problemas, susijusias su naująja tvarka, verčia redakcijoje netylantys skambučiai. Vieni žmonės prašo skubiau sugrąžinti senąją tvarką, kiti džiaugiasi pagaliau įsivyravusia „lygybe“.
Pirmiausia žiniasklaidoje paskelbusi, kad nuo lapkričio 15 d. keičiasi vykimo per sieną tvarka, Susisiekimo ministerija pagaliau atsiuntė oficialų raštą ir į Vilkaviškio rajono Savivaldybę. Ministras Eligijus Masiulis kreipėsi į rajono Savivaldybės tarybą, prašydamas nedelsiant užtikrinti per Kybartus vykstančių automobilių eismo reguliavimą ir viešąją tvarką, kad dėl galimo transporto srauto padidėjimo miesto gyventojai nepatirtų nepatogumų.
Rajono meras Algirdas Bagušinskas dar iki tol buvo kreipęsis į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą, kad pareigūnai imtųsi visų priemonių tvarkai užtikrinti. Jau ir taip dėl etatų mažinimo susilpnėjusiomis pajėgomis bei su apkarpytomis lėšomis dirbanti Vilkaviškio rajono PK dabar dieną naktį turi užtikrinti tvarką pasienyje. Suprantama, papildomų pajėgų niekas neskyrė.
Penktadienį prie sienos tvarką dariusios Kybartų nuovados pareigūnės aiškino, kad situacija primena chaosą. Anksčiau tvarką pasienyje prižiūrėjęs ir lengvuosius automobilius į eilę rikiavęs UAB „Vildega“ kontrolierius dabar jokios galios neturi, tad šią funkciją turi vykdyti policija. Kai tik pareigūnės pasitraukia, „gudresni“ bando aplenkti eilę ir įsmukti į kontrolės punkto teritoriją. Kyla konfliktų, juos tenka gesinti. Pareigūnės aiškino, jog ryte šiaip taip iš trimis eilėmis gatvėje sustojusių automobilių pavyko suformuoti vieną eilę. Naktimis tvarką pasienyje kontroliuoja patrulių ekipažai.
Vilkaviškio rajono PK viršininkas Rolandas Gylys kalbėjo, kad pareigūnai atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Gatvėse, kur rikiuojasi automobilių eilės, yra draudžiantys stovėti ženklai. Pareigūnai privalėtų bausti ten stovinčius vairuotojus, tačiau tai lyg ir reikštų, kad jie nukreipia mašinas į apmokestinamą stovėjimo aikštelę. Tai prieštarautų naujajai tvarkai.
– Vieni vairuotojai skambina ir skundžia, kad mašinos stovi draudžiamoje vietoje, kiti reikalauja nurodyti, kur tokiu atveju jiems stovėti, – nepavydėtiną situaciją komentavo R. Gylys.
Penktadienio priešpietę pervažiuoti sieną su Rusija laukė apie 60 vilkikų ir maždaug tiek pat lengvųjų automobilių. Lengvųjų automobilių vairuotojai – pigesnių prekių bei degalų į Rusiją vykstantys mūsų šalies piliečiai – Susisiekimo ministerijos įvestą naują važiavimo tvarką per sieną, kai automobiliai nebeprivalo užsukti į „terminalą“, puikiai žino. Tad visi iki vieno rikiuojasi Kybartų gatvėse. Nuo sienos tįstanti eilė veda Kudirkos Naumiesčio gatve kone iki viaduko.
Vilkikai kol kas rikiuojasi „terminale“. Jie net neketina kreipti dėmesio į naująją tvarką, nes stovėti terminale, o ne gatvėje paprasčiausiai patogiau.
Kalbinti vilkikų vairuotojai sakė, kad stovint gyvoje eilėje reikia nuolat budėti, negalima ilsėtis, „tampomas“ automobilis išdegina nemažai degalų. Be to, sukasi automobilio tachografas, kuris užfiksuoja, jog vairuotojas nustatyto laiko nesiilsėjo. Už tai gali tekti sumokėti didžiulę baudą.
Paklausti, ar negąsdina nemaža „terminalo“ paslaugų kaina, vilkikų vairuotojai teigė, kad jų tai neliečia, – mokesčius moka firmų savininkai. Tad šių darbuotojai jokiu būdu nenorėtų, jog taupydamas darbdavys lieptų stovėti „gyvoje“ eilėje. Vairuotojai sakė, kad eilės paprastai tenka laukti visą parą, nes Rusijos pusės muitininkai kiekvieną vilkiką tikrina 20–30 minučių.
Kalbinti eilėje stovėję lengvųjų automobilių vairuotojai reiškė įvairią nuomonę. Vieni džiaugėsi, kad pagaliau sutaupo 8 litus, kuriuos tekdavo sumokėti „terminale“. Jie buvo įsitikinę, kad „gyvoje“ eilėje sieną pavyks kirsti greičiau, nei jos laukiant „terminale“.
– Dabar mes visi stovime bendroje eilėje – ir neįgaliųjų pažymėjimus turintys, ir sveikieji, – aiškino marijampolietis, į Kaliningrado sritį važinėjantis jau ne pirmas mėnuo.
– Niekas čia nepaiso pažymėjimų ir be eilės važiuoti neleidžia, todėl tikiuosi sieną kirsti už kokių 5 valandų.
Seniau, kai stovėdavau „terminale“, neįgalieji vykdavo be eilės, o mes laukdavome beprotiškai ilgai. Bendroje eilėje dabar stovintys neįgalieji net „pyptelėti“ bijo apie savo pažymėjimus – žino, kaip iki šiol kiti vairuotojai dėl jų kentėdavo ir kaip yra įpykę. Vienas čia bandė pažymėjimą kaišioti, tai kilo muštynės.
Į pokalbį įsiterpęs kitas eilėje laukiantis vairuotojas buvo įsitikinęs, kad stovėti gatvėje nepatinka nė vienam, – daug geriau terminale, tik kainos per didelės. Jei reikėtų mokėti apie 3 litus, sutiktų kiekvienas.
– Mokėčiau kad ir tuos 8 litus, kaip ir buvo nustatyta, tik kad kas tvarką padarytų ir neįgaliuosius į bendrą eilę sustatytų, – aiškino darbo netekęs ir dabar į Rusiją nuolat važinėjantis vilkaviškietis. – Tie invalidai – sveikesni už mus, jei per dieną po 10 kartų sugeba sieną kirsti. Be to, ir pažymėjimų niekas netikrina, ar jie tikri. Prisidarę jų kas antras, vykstantis per sieną.
Po kelias valandas eilėse pralaukiantys vyrai ir moterys nerimavo, kur reikės atlikti gamtinius reikalus. Jie neslėpė, kad naktį būna paprasčiau, nes greta – kybartiečių daržai, medžiai, krūmai.
Po kelerius metus šiuo „verslu“ užsiimantys žmonės prisiminė, kaip ankstesniais laikais, kai dar nebuvo „terminalo“, vilkikų vairuotojai gamtinių reikalų lįsdavo atlikti tiesiai po mašina.
Naująją tvarką nustačiusi Susisiekimo ministerija turi vilčių susidariusią situaciją išspręsti perimdama terminalą į jai priklausančių institucijų rankas ir įsteigdama nemokamą stovėjimo aikštelę. Bet kol kas reikalai nepajudėjo iš mirties taško.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.