Kartais net nesusimąstome, kiek įtakos mūsų sveikatai turi patalpų mikroklimatas. Ypač svarbu apie tai kalbėti šaltuoju metų laiku, kai ima pulti gripo epidemija.
Neturi svyruoti
Uždarose patalpose daugelis praleidžiame didžiąją dienos dalį. Todėl būdami namuose, darbe, turime jaustis komfortiškai: neturi būti nei per šilta, nei per šalta. Patalpų mikroklimatą lemia oro temperatūra, drėgmė ir oro judėjimas.
Statybos techninis reglamentas STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ bei Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“ nustato pakankamos šiluminės aplinkos parametrus šaltuoju metų laikotarpiu.
Pakankama šiluminė aplinka – pastato patalpos mikroklimato parametrų derinys, kuris nekenkia sveikatai bei nesukelia jos sutrikimų. Pakankama oro temperatūra šildymo sezono metu turi būti ne žemesnė kaip 18 laipsnių šilumos ir ne aukštesnė kaip 26 laipsniai šilumos.
Rekomenduojamos temperatūrų vertės šildymo sezonu: svetainėse, laisvalaikio kambariuose, miegamuosiuose, virtuvėse, valgomuosiuose turėtų būti 18–22 laipsniai šilumos, vonios kambariuose – 20–23 laipsniai, koridoriuose, drabužinėse – 18–20 laipsnių, sandėliukuose – 16–18 laipsnių. Santykinė oro drėgmė turėtų būti 30–75 procentai, oro judėjimo greitis – 0,05–01 m/s. Mikroklimato rodikliai per parą neturėtų labai svyruoti, nes svyravimai nepalankiai veikia žmogaus sveikatą.
Šiluma kaulų nelaužo?
Grynas oras yra viena svarbiausių gyvybės egzistavimo sąlygų. Specialistai rekomenduoja, kad patalpose būtų ne per aukšta temperatūra. Priešingu atveju ne tik mažėja darbingumas, bet ir blogėja savijauta, pradeda skaudėti galvą.
Negana matyti, ką rodo oro temperatūros termometras, pritvirtintas suaugusiojo akių aukštyje. Rekomenduojama išmatuoti oro temperatūrą ties grindimis ir 1,5 metrų aukštyje. Grindų lygyje temperatūra turėtų būti ne žemesnė kaip 16 laipsnių. Skirtumas tarp grindų temperatūros ir 1,5 metro aukštyje esančios neturėtų būti didesnis nei 2–3 laipsniai.
Esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui, ima šalti kojos, jaučiamas diskomfortas. Ypač tai svarbu atsiminti, jei namuose yra mažų vaikų, kurie dažniausiai žaidžia ant grindų. Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, sutrinka sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Šaltose patalpose dažniausiai būna drėgna. Dėl to gali atsirasti pelėsis, nemalonus kvapas, o ore skraidančios pelėsių sporos neretai tampa alerginių ligų priežastimi.
Patalpų vėdinimas
Dažnas patalpų vėdinimas – viena iš priemonių saugantis peršalimo ligų. Taip pašaliname ne tik nemalonius kvapus, dulkes, bet ir mikrobus bei virusus. Nevėdinamose patalpose kaupiasi drėgmė, anglies dvideginis, anglies monoksidas, įvairios kenksmingos medžiagos. Esant žemai temperatūrai ir padidėjusiai oro drėgmei, nevėdinamose patalpose paprastai nustatomas didelis mikroorganizmų kiekis, o tai yra puiki terpė plisti infekcinėms kvėpavimo takų ligoms. Todėl nereikėtų žiemai aklinai užklijuoti langų ar užsandarinti ventiliacijos angų. Namuose, kur sudėti plastikiniai langai, reikėtų nuolat palikti mikrocirkuliaciją (arba šiek tiek praverti orlaidę).
Patalpas rekomenduojama vėdinti trumpai, bet intensyviai. Geriausiai patalpos išsivėdina sudarius skersvėjį.
Aušra BALNIŪTĖ
Marijampolės visuomenės
sveikatos centro
Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.