Pirkėjai vis dar ieško gyvsidabrio termometrų

Eglė MIČIULIENĖ

Pra­dė­jus siaus­ti gri­pui ir ki­toms per­ša­li­mo li­goms, į vais­ti­nes plūs­te­lė­jo klien­tai. Iš­pirk­tos me­di­ci­ni­nės kau­kės, iš len­ty­nų šluo­ja­mi an­ti­vi­ru­si­niai bei tem­pe­ra­tū­rą ma­ži­nan­tys vais­tai.
Žmo­nės ma­siš­kai pra­dė­jo pirk­ti ir ter­mo­met­rus, nors šis me­di­ci­nos prie­tai­sas, at­ro­do, tu­rė­tų bū­ti kiek­vie­nuo­se na­muo­se.

Tiks­lus ir pi­gus

Na­tū­ra­lu, kad tem­pe­ra­tū­rą ma­tuo­jan­tį prie­tai­są per­kan­tys žmo­nės no­ri, jog jis bū­tų tiks­lus ir, pa­gei­dau­ti­na, ne­bran­gus. To­dėl dar daug vais­ti­nių klien­tų ieš­ko gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rų.

Vais­ti­nė­se pa­kal­bi­nus ke­le­tą pir­kė­jų paaiš­kė­jo, jog žmo­nės ne­pa­si­ti­ki elekt­ro­ni­niais ter­mo­met­rais. Esą, jie ne­tiks­lūs, ke­le­tą kar­tų pa­ma­ta­vus kū­no tem­pe­ra­tū­rą ro­do skir­tin­gus skai­čius.

– Aš dar tu­riu se­ną gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rą, bet nu­kre­čiant tem­pe­ra­tū­rą jis jau barš­ka, to­dėl ieš­kau nau­jo. Elekt­ro­ni­nių ne­pirk­siu, jais ne­pa­si­ti­kiu, – sa­kė vie­na vil­ka­viš­kie­tė, jau ke­lin­to­je vais­ti­nė­je mė­gi­nu­si įsi­gy­ti gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rą.

Ta­čiau šių prie­tai­sų žmo­nės ga­li ne­beieš­ko­ti – jų pre­ky­bo­je ne­bė­ra. At­siž­vel­giant į Eu­ro­pos Są­jun­gos di­rek­ty­vas, gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rus nuo šių me­tų pa­va­sa­rio į vais­ti­nes tiek­ti už­draus­ta.

Pir­mą kar­tą pri­trū­ko

Vil­ka­viš­ky­je esan­čios „Gin­ta­ri­nės“ vais­ti­nės ve­dė­ja Ele­na Te­re­sė Ja­nu­šai­tie­nė sa­kė, jog šios sa­vai­tės pra­džio­je po­rą die­nų įstai­ga pir­mą kar­tą bu­vo pri­trū­ku­si ter­mo­met­rų, – to­kia neįp­ras­tai di­de­lė bu­vo pa­klau­sa. Ta­čiau šių prie­tai­sų tuoj pat už­sa­ky­ta ir jų vais­ti­nė­je vėl ga­li­ma įsi­gy­ti. Bet – tik elekt­ro­ni­nių.

– Vi­sus gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rus, kiek tu­rė­jo­me, jau se­niai iš­par­da­vė­me. Ta­čiau žmo­nės vis dar tei­rau­ja­si gyv­si­dab­ri­nių. Ži­no­te, gal tie elekt­ro­ni­niai ir nė­ra la­bai tiks­lūs, bet jie pa­ro­do, aukš­ta ar že­ma kū­no tem­pe­ra­tū­ra. O kad ter­mo­met­ras ro­dy­tų vi­sai ne­tiks­liai ir pir­kė­jas at­neš­tų jį at­gal, dar taip ne­bu­vo, – sa­kė E. T. Ja­nu­šai­tie­nė.

Tei­gia­ma, jog ypač tiks­liai kū­no tem­pe­ra­tū­rą pa­ro­do inf­ra­rau­do­nų­jų spin­du­lių ter­mo­met­rai, ku­riais tem­pe­ra­tū­ra ma­tuo­ja­ma per au­sį. Ta­čiau šių prie­tai­sų vais­ti­nin­kė tei­gė neuž­sa­kan­ti. Jie kai­nuo­ja ge­ro­kai per šim­tą li­tų, o pir­kė­jai ne­re­tai pa­bum­ba pirk­da­mi ir po ke­lio­li­ka li­tų kai­nuo­jan­čius elekt­ro­ni­nius ter­mo­met­rus.

– Jei žmo­gus no­ri prie­tai­so ar me­di­ka­men­tų, ku­rie yra tik­rai bran­gūs, mes tam klien­tui pre­kę spe­cia­liai už­sa­ko­me ir par­ve­ža­me, – aiš­ki­no E. T. Ja­nu­šai­tie­nė.

Iki pie­tų – aš­tuo­ni

Kai už­su­ko­me į „Vil­jū­rio“ vais­ti­nę, jos ve­dė­ja Bi­ru­tė Pus­ku­ni­gie­nė sa­kė, kad iki pie­tų vien šio­je vais­ti­nė­je bu­vo nu­pirk­ti aš­tuo­ni ter­mo­met­rai. Vi­si – elekt­ro­ni­niai, ki­to­kių tuo me­tu pre­ky­bo­je ne­bu­vo. Ži­no­ma, ne vie­nas klien­tas pra­šė gyv­si­dab­ri­nio ter­mo­met­ro, ta­čiau jų jau ke­le­tas mė­ne­sių vais­ti­nė­je ne­bė­ra.

– Tu­rė­jo­me ter­mo­met­rų su dvie­jų ne­kenks­min­gų me­ta­lų ly­di­niu. Jie yra stik­li­niai ir pa­na­šūs į gyv­si­dab­ri­nius, bet su­du­žę ne­ke­lia pa­vo­jaus ap­lin­kai. Tie­sa, da­bar, epi­de­mi­jos me­tu, šie ter­mo­met­rai pa­si­bai­gę, nors anks­čiau dėl ne­ma­žos kai­nos (kai­nuo­ja iki 20 li­tų) žmo­nės jų ne­la­bai pir­ko, nes tu­rė­jo­me per­pus pi­ges­nių elekt­ro­ni­nių, – aiš­ki­no B. Pus­ku­ni­gie­nė.

Dėl di­de­lio elekt­ro­ni­nių ter­mo­met­rų „ne­tiks­lu­mo“ vais­ti­nin­kė abe­jo­jo. B. Pus­ku­ni­gie­nės nuo­mo­ne, žmo­nės gal­būt ne­tei­sin­gai ma­tuo­ja tem­pe­ra­tū­rą.

– Vi­sų pir­ma, pa­žas­tis tu­ri bū­ti sau­sa. Ne­rei­kia tem­pe­ra­tū­ros ma­tuo­tis atė­jus tie­siai iš lau­ko. Ma­tuo­jant tem­pe­ra­tū­rą pa­žas­ty­je, po pyp­te­lė­ji­mo ter­mo­met­ro ne­rei­kia sku­bė­ti iš­trauk­ti – no­rint tiks­lu­mo, re­ko­men­duo­ja­ma jį lai­ky­ti pen­kias mi­nu­tes. Iš­kart po pyp­te­lė­ji­mo ter­mo­met­rą rei­kia iš­trauk­ti tik ta­da, jei tem­pe­ra­tū­ra ma­tuo­ja­ma bur­no­je ar­ba ana­li­niu bū­du. Bū­ti­na pa­skai­ty­ti ir prie­tai­so var­to­ji­mo inst­ruk­ci­ją. Jo­je bū­na nu­ro­dy­tas in­ter­va­las, kiek lai­ko ter­mo­met­rą rei­kia lai­ky­ti pa­žas­ty­je, bur­no­je ar­ba tie­sio­jo­je žar­no­je, – sa­kė B. Pus­ku­ni­gie­nė.

Pa­kal­bi­nus ki­tų vais­ti­nių dar­buo­to­jas, jos tei­gė tą pa­tį: dar daug pir­kė­jų pa­gei­dau­ja gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rų. Žmo­nės ne­ži­no, jog šie prie­tai­sai į vais­ti­nes ne­be­tie­kia­mi.

Be­je, tiek šių dvie­jų, tiek ki­tų vais­ti­nių dar­buo­to­jos na­miš­kiams tem­pe­ra­tū­rą tei­gė ma­tuo­jan­čios dar se­niau įsi­gy­tais gyv­si­dab­ri­niais ter­mo­met­rais.

Pa­tik­rin­ti ne­pri­va­lo

Lie­tu­vos met­ro­lo­gi­jos ins­pek­ci­jos Ma­ri­jam­po­lės ap­skri­ties sky­riaus vir­ši­nin­kė Ra­mu­nė Vyš­niaus­kie­nė paaiškino, jog ter­mo­met­rai, ku­rie par­duo­da­mi vais­ti­nė­se, met­ro­lo­gų ne­tik­ri­na­mi.

– Tai yra bui­ti­niai prie­tai­sai ir jų pa­tik­ra ne­pri­va­lo­ma. Šių prie­tai­sų pa­tik­ra at­lie­ka­ma tik li­go­ni­nė­se.

Jei­gu pir­kė­jas pa­gei­dau­tų, prie­tai­sas ga­li bū­ti pa­tik­rin­tas met­ro­lo­gų, ta­čiau to­kia pa­tik­ra bran­giai kai­nuo­ja.

Tas pa­ts bū­tų, jei įsi­gy­tu­mė­te bui­ti­nes svars­tyk­les ar krau­jo spau­di­mo ma­ta­vi­mo apa­ra­tą. Anks­čiau bu­vo rei­ka­lau­ja­ma, kad krau­jo spau­di­mo apa­ra­tams bū­tų at­lik­ta pir­mi­nė pa­tik­ra, o da­bar įsta­ty­mas to ne­nu­ma­to. Vais­ti­nė­je ga­lima pra­šy­ti ka­lib­ruo­to, t. y. met­ro­lo­giš­kai pa­tik­rin­to, prie­tai­so – gal­būt pa­siū­lys ir to­kį. Šis bus tiks­les­nis, bet, ži­no­ma, bran­ges­nis, – aiškino met­ro­lo­gė.

Per pa­rą kei­čia­si

Kaip tei­gia me­di­kai, žmo­gaus kū­no tem­pe­ra­tū­ra ga­li svy­ruo­ti net ir ne­ser­gant.

Nuo ma­žens ži­no­me, jog nor­ma­li kū­no tem­pe­ra­tū­ra yra 36,6 laips­nio. Ji daž­niau­siai nu­sta­to­ma ma­tuo­jant pa­žas­ty­je. Bet kiek­vie­no žmo­gaus tem­pe­ra­tū­ra per pa­rą kin­ta. Že­miau­sia ji bū­na 4 val. nak­ties. Ma­tuo­jant tik at­si­bu­dus, ji ga­li siek­ti vos 36 laips­nius, o iš­li­pus iš lo­vos ir ta­pus ak­ty­ves­niam – pa­kil­ti iki 36,6 laips­nio. Ant­ro­je die­nos pu­sė­je tem­pe­ra­tū­ra daž­nam žmo­gui ky­la iki 37 laipsnių ir kar­tais kiek dau­giau. Tai ga­li bū­ti ne li­ga, o fi­zio­lo­gi­nė būk­lė.

Kū­no tem­pe­ra­tū­ra šiek tiek ga­li pa­kil­ti ir emo­ci­nės įtam­pos me­tu ar in­ten­sy­viai fi­ziš­kai dir­bant.

Dar rei­kia ži­no­ti, jog ma­tuo­jant tem­pe­ra­tū­rą ter­mo­met­rą rei­kia lai­ky­ti tvir­tai su­spau­dus, prie­tai­sas ne­tu­ri lies­tis prie dra­bu­žių.

Ga­rai – nuo­din­gi

In­ter­ne­to sve­tai­nė­je svei­kasz­mo­gus.lt ne­se­niai bu­vo at­lik­ta ap­klau­sa te­ma „Ko­kiu ter­mo­met­ru ma­tuo­ja­te kū­no tem­pe­ra­tū­rą?“

Iš 350 žmo­nių net 271 at­sa­kė, jog tem­pe­ra­tū­rą ma­tuo­ja gyv­si­dab­rio ter­mo­met­ru.

Tai­gi tie, ku­rie na­muo­se dar tu­ri se­nuo­sius gyv­si­dab­rio ter­mo­met­rus, juos tu­rė­tų la­bai sau­go­ti dėl dvie­jų prie­žas­čių.

Pir­ma, su­dau­žę šį prie­tai­są jo jau ne­be­nu­si­pirk­si­te. Ant­ra, to­kie ter­mo­met­rai už­draus­ti ne be rei­ka­lo. Iš su­du­žu­sio prie­tai­so pa­bi­ręs gyv­si­dab­ris sklei­džia nuo­din­gus ga­rus.

To­dėl su­du­žus me­di­ci­ni­niam ter­mo­met­rui svar­bu lai­ku su­rink­ti gyv­si­dab­rį, nes jo ga­rai įsi­skver­bia į me­džio, tin­ko, ki­tų me­džia­gų ply­še­lius.

Di­džiau­sius gyv­si­dab­rio la­šus me­ta­li­ne ar­ba stik­li­ne laz­de­le su­stum­ki­te ant po­pie­riaus la­po ir su­pil­ki­te į bu­te­lį ar stik­lai­nį su van­de­niu. Ma­žes­nius la­šus su­siurb­ki­te gu­mi­ne kriau­še, o pa­čius ma­žiau­sius su­rin­ki­te lip­nia juos­ta ar kli­jais iš­tep­tu po­pie­riaus la­pu. Pa­bi­ru­sius gyv­si­dab­rio ru­tu­liu­kus ga­li­ma su­rink­ti ir duo­nos rie­ke.

Pa­vir­šių, ant ku­rio bu­vo iš­si­lie­jęs gyv­si­dab­ris, nu­va­ly­ki­te ka­lio per­man­ga­na­to ir van­dens su mui­lu tir­pa­lu bei ge­rai iš­vė­din­ki­te pa­tal­pą.

Su­ren­ka „Tok­si­ka“

In­do su su­rink­tu gyv­si­dab­riu į kon­tei­ne­rį, su­pran­ta­ma, mes­ti ne­ga­li­ma.

Ta­čiau kur dė­ti šią ap­lin­kai kenks­min­gą me­džia­gą, Vil­ka­viš­ky­je pro­ble­ma neišsp­ręs­ta.

Rū­pin­tis, kur gy­ven­to­jams dė­ti pa­vo­jin­gas at­lie­kas, tu­rė­tų sa­vi­val­dy­bių ci­vi­li­nės sau­gos sky­riai. To­dėl įvai­rių ins­ti­tu­ci­jų tink­lala­piuo­se ga­li­ma ras­ti in­for­ma­ci­jos, kad su­du­žu­sį ter­mo­met­rą, sau­giai įdė­tą į už­da­rą in­dą su van­de­niu, re­ko­men­duo­ja­ma ne­šti bū­tent ten.

Ta­čiau Vil­ka­viš­kio ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos vy­riau­sia­sis ci­vi­li­nės sau­gos spe­cia­lis­tas Juo­zas To­to­rai­tis tei­gė, jog Sa­vi­val­dy­bė nė­ra kenks­min­gų at­lie­kų sau­go­ji­mo įmo­nė, be to, ši pa­slau­ga kai­nuo­ja. To­dėl žmo­nės su­rink­tą gyv­si­dab­rį pa­tys tu­ri nu­vež­ti į UAB „Tok­si­ka“ Aly­taus fi­lia­lą.

Kiek­vie­nam aiš­ku, kad toks pa­siū­ly­mas skam­ba, švel­niai ta­riant, keis­tai.

Pas­kam­bi­nę į bend­ro­vės „Tok­si­ka“ Aly­taus fi­lia­lą jos dar­buo­to­jus pra­links­mi­no­me. Pa­sak jų, to­kio at­ve­jo, kad žmo­gus iš Vil­ka­viš­kio į Aly­tų bū­tų at­va­žia­vęs su vie­nu su­du­žu­siu ter­mo­met­ru, dar ne­bu­vo.

Kaip tei­gė šio fi­lia­lo at­sto­vė, kenks­min­gas at­lie­kas gy­ven­to­jai pa­pras­tai su­ne­ša į stam­bių­jų at­lie­kų su­rin­ki­mo aikš­te­les, o iš ten jos iš­ve­ža­mos į „Tok­si­kos“ fi­lia­lą.

Kaip ži­nia, Vil­ka­viš­ky­je to­kia aikš­te­lė dar tik ren­gia­ma. Tad kol pro­ble­ma pa­ga­liau bus iš­spręs­ta, žmo­nėms be­lie­ka pa­tar­ti sau­go­ti ter­mo­met­rus ar­ba nau­do­tis te­gu ir ne to­kiu tiks­liu, bet ne­dūž­tan­čiu elekt­ro­ni­niu prie­tai­su.