Eglė MIČIULIENĖ
Pradėjus siausti gripui ir kitoms peršalimo ligoms, į vaistines plūstelėjo klientai. Išpirktos medicininės kaukės, iš lentynų šluojami antivirusiniai bei temperatūrą mažinantys vaistai.
Žmonės masiškai pradėjo pirkti ir termometrus, nors šis medicinos prietaisas, atrodo, turėtų būti kiekvienuose namuose.
Tikslus ir pigus
Natūralu, kad temperatūrą matuojantį prietaisą perkantys žmonės nori, jog jis būtų tikslus ir, pageidautina, nebrangus. Todėl dar daug vaistinių klientų ieško gyvsidabrio termometrų.
Vaistinėse pakalbinus keletą pirkėjų paaiškėjo, jog žmonės nepasitiki elektroniniais termometrais. Esą, jie netikslūs, keletą kartų pamatavus kūno temperatūrą rodo skirtingus skaičius.
– Aš dar turiu seną gyvsidabrio termometrą, bet nukrečiant temperatūrą jis jau barška, todėl ieškau naujo. Elektroninių nepirksiu, jais nepasitikiu, – sakė viena vilkaviškietė, jau kelintoje vaistinėje mėginusi įsigyti gyvsidabrio termometrą.
Tačiau šių prietaisų žmonės gali nebeieškoti – jų prekyboje nebėra. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos direktyvas, gyvsidabrio termometrus nuo šių metų pavasario į vaistines tiekti uždrausta.
Pirmą kartą pritrūko
Vilkaviškyje esančios „Gintarinės“ vaistinės vedėja Elena Teresė Janušaitienė sakė, jog šios savaitės pradžioje porą dienų įstaiga pirmą kartą buvo pritrūkusi termometrų, – tokia neįprastai didelė buvo paklausa. Tačiau šių prietaisų tuoj pat užsakyta ir jų vaistinėje vėl galima įsigyti. Bet – tik elektroninių.
– Visus gyvsidabrio termometrus, kiek turėjome, jau seniai išpardavėme. Tačiau žmonės vis dar teiraujasi gyvsidabrinių. Žinote, gal tie elektroniniai ir nėra labai tikslūs, bet jie parodo, aukšta ar žema kūno temperatūra. O kad termometras rodytų visai netiksliai ir pirkėjas atneštų jį atgal, dar taip nebuvo, – sakė E. T. Janušaitienė.
Teigiama, jog ypač tiksliai kūno temperatūrą parodo infraraudonųjų spindulių termometrai, kuriais temperatūra matuojama per ausį. Tačiau šių prietaisų vaistininkė teigė neužsakanti. Jie kainuoja gerokai per šimtą litų, o pirkėjai neretai pabumba pirkdami ir po keliolika litų kainuojančius elektroninius termometrus.
– Jei žmogus nori prietaiso ar medikamentų, kurie yra tikrai brangūs, mes tam klientui prekę specialiai užsakome ir parvežame, – aiškino E. T. Janušaitienė.
Iki pietų – aštuoni
Kai užsukome į „Viljūrio“ vaistinę, jos vedėja Birutė Puskunigienė sakė, kad iki pietų vien šioje vaistinėje buvo nupirkti aštuoni termometrai. Visi – elektroniniai, kitokių tuo metu prekyboje nebuvo. Žinoma, ne vienas klientas prašė gyvsidabrinio termometro, tačiau jų jau keletas mėnesių vaistinėje nebėra.
– Turėjome termometrų su dviejų nekenksmingų metalų lydiniu. Jie yra stikliniai ir panašūs į gyvsidabrinius, bet sudužę nekelia pavojaus aplinkai. Tiesa, dabar, epidemijos metu, šie termometrai pasibaigę, nors anksčiau dėl nemažos kainos (kainuoja iki 20 litų) žmonės jų nelabai pirko, nes turėjome perpus pigesnių elektroninių, – aiškino B. Puskunigienė.
Dėl didelio elektroninių termometrų „netikslumo“ vaistininkė abejojo. B. Puskunigienės nuomone, žmonės galbūt neteisingai matuoja temperatūrą.
– Visų pirma, pažastis turi būti sausa. Nereikia temperatūros matuotis atėjus tiesiai iš lauko. Matuojant temperatūrą pažastyje, po pyptelėjimo termometro nereikia skubėti ištraukti – norint tikslumo, rekomenduojama jį laikyti penkias minutes. Iškart po pyptelėjimo termometrą reikia ištraukti tik tada, jei temperatūra matuojama burnoje arba analiniu būdu. Būtina paskaityti ir prietaiso vartojimo instrukciją. Joje būna nurodytas intervalas, kiek laiko termometrą reikia laikyti pažastyje, burnoje arba tiesiojoje žarnoje, – sakė B. Puskunigienė.
Pakalbinus kitų vaistinių darbuotojas, jos teigė tą patį: dar daug pirkėjų pageidauja gyvsidabrio termometrų. Žmonės nežino, jog šie prietaisai į vaistines nebetiekiami.
Beje, tiek šių dviejų, tiek kitų vaistinių darbuotojos namiškiams temperatūrą teigė matuojančios dar seniau įsigytais gyvsidabriniais termometrais.
Patikrinti neprivalo
Lietuvos metrologijos inspekcijos Marijampolės apskrities skyriaus viršininkė Ramunė Vyšniauskienė paaiškino, jog termometrai, kurie parduodami vaistinėse, metrologų netikrinami.
– Tai yra buitiniai prietaisai ir jų patikra neprivaloma. Šių prietaisų patikra atliekama tik ligoninėse.
Jeigu pirkėjas pageidautų, prietaisas gali būti patikrintas metrologų, tačiau tokia patikra brangiai kainuoja.
Tas pats būtų, jei įsigytumėte buitines svarstykles ar kraujo spaudimo matavimo aparatą. Anksčiau buvo reikalaujama, kad kraujo spaudimo aparatams būtų atlikta pirminė patikra, o dabar įstatymas to nenumato. Vaistinėje galima prašyti kalibruoto, t. y. metrologiškai patikrinto, prietaiso – galbūt pasiūlys ir tokį. Šis bus tikslesnis, bet, žinoma, brangesnis, – aiškino metrologė.
Per parą keičiasi
Kaip teigia medikai, žmogaus kūno temperatūra gali svyruoti net ir nesergant.
Nuo mažens žinome, jog normali kūno temperatūra yra 36,6 laipsnio. Ji dažniausiai nustatoma matuojant pažastyje. Bet kiekvieno žmogaus temperatūra per parą kinta. Žemiausia ji būna 4 val. nakties. Matuojant tik atsibudus, ji gali siekti vos 36 laipsnius, o išlipus iš lovos ir tapus aktyvesniam – pakilti iki 36,6 laipsnio. Antroje dienos pusėje temperatūra dažnam žmogui kyla iki 37 laipsnių ir kartais kiek daugiau. Tai gali būti ne liga, o fiziologinė būklė.
Kūno temperatūra šiek tiek gali pakilti ir emocinės įtampos metu ar intensyviai fiziškai dirbant.
Dar reikia žinoti, jog matuojant temperatūrą termometrą reikia laikyti tvirtai suspaudus, prietaisas neturi liestis prie drabužių.
Garai – nuodingi
Interneto svetainėje sveikaszmogus.lt neseniai buvo atlikta apklausa tema „Kokiu termometru matuojate kūno temperatūrą?“
Iš 350 žmonių net 271 atsakė, jog temperatūrą matuoja gyvsidabrio termometru.
Taigi tie, kurie namuose dar turi senuosius gyvsidabrio termometrus, juos turėtų labai saugoti dėl dviejų priežasčių.
Pirma, sudaužę šį prietaisą jo jau nebenusipirksite. Antra, tokie termometrai uždrausti ne be reikalo. Iš sudužusio prietaiso pabiręs gyvsidabris skleidžia nuodingus garus.
Todėl sudužus medicininiam termometrui svarbu laiku surinkti gyvsidabrį, nes jo garai įsiskverbia į medžio, tinko, kitų medžiagų plyšelius.
Didžiausius gyvsidabrio lašus metaline arba stikline lazdele sustumkite ant popieriaus lapo ir supilkite į butelį ar stiklainį su vandeniu. Mažesnius lašus susiurbkite gumine kriauše, o pačius mažiausius surinkite lipnia juosta ar klijais išteptu popieriaus lapu. Pabirusius gyvsidabrio rutuliukus galima surinkti ir duonos rieke.
Paviršių, ant kurio buvo išsiliejęs gyvsidabris, nuvalykite kalio permanganato ir vandens su muilu tirpalu bei gerai išvėdinkite patalpą.
Surenka „Toksika“
Indo su surinktu gyvsidabriu į konteinerį, suprantama, mesti negalima.
Tačiau kur dėti šią aplinkai kenksmingą medžiagą, Vilkaviškyje problema neišspręsta.
Rūpintis, kur gyventojams dėti pavojingas atliekas, turėtų savivaldybių civilinės saugos skyriai. Todėl įvairių institucijų tinklalapiuose galima rasti informacijos, kad sudužusį termometrą, saugiai įdėtą į uždarą indą su vandeniu, rekomenduojama nešti būtent ten.
Tačiau Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis civilinės saugos specialistas Juozas Totoraitis teigė, jog Savivaldybė nėra kenksmingų atliekų saugojimo įmonė, be to, ši paslauga kainuoja. Todėl žmonės surinktą gyvsidabrį patys turi nuvežti į UAB „Toksika“ Alytaus filialą.
Kiekvienam aišku, kad toks pasiūlymas skamba, švelniai tariant, keistai.
Paskambinę į bendrovės „Toksika“ Alytaus filialą jos darbuotojus pralinksminome. Pasak jų, tokio atvejo, kad žmogus iš Vilkaviškio į Alytų būtų atvažiavęs su vienu sudužusiu termometru, dar nebuvo.
Kaip teigė šio filialo atstovė, kenksmingas atliekas gyventojai paprastai suneša į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles, o iš ten jos išvežamos į „Toksikos“ filialą.
Kaip žinia, Vilkaviškyje tokia aikštelė dar tik rengiama. Tad kol problema pagaliau bus išspręsta, žmonėms belieka patarti saugoti termometrus arba naudotis tegu ir ne tokiu tiksliu, bet nedūžtančiu elektroniniu prietaisu.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.