Sunkmetis turi ne tik neigiamų pasekmių. Krizinė situacija mobilizuoja nors ir ne populiariems, bet dažniausiai racionaliems sprendimams. Verčia ieškoti išeičių ir verstis ne blogiau, nors ir su mažesniais pinigais. Tokios pozicijos laikosi susisiekimo ministras Eligijus MASIULIS, kalbėdamas apie Lietuvos pašto pozicijų susigrąžinimą, kelių fondo skatinimą privačiomis iniciatyvomis, šalies biudžeto deficito tramdymą.
Statys paštą „ant kojų“
– Numatomas pašto rinkos liberalizavimas kelia ne tik pašto darbuotojų, bet ir žmonių susirūpinimą. Ar AB Lietuvos paštas privatizavimas nesukels neigiamų pasekmių teikiant paslaugas klientams, ar tai būtų valstybei naudingas sandėris?
– Nesakau, kad privatizavimo nebus, tačiau tam dabar tikrai nepalankus metas, nes nekilnojamojo turto kainos mažos, dar neįvykusi ir paslaugų demonopolizacija. Nesudarysime tokių sąlygų, kad paštą kas nors pigiai nupirktų. Dalies privataus kapitalo atėjimą galbūt galėsime planuoti 2012–2013 metais, kai paštas bus „pastatytas ant kojų“.
Norėčiau nuraminti tiek pašto darbuotojus, tiek klientus. Mūsų pagrindinis tikslas yra padaryti įmonę sėkmingai veikiančią, pakelti nepelnytai nuvertintos paštininko profesijos prestižą. Sunkmetis neaplenkė ir Lietuvos pašto, šiemet ypač sumažėjo paslaugų apyvarta, tačiau man nesuvokiama, kaip paštas, kai šalies ekonomika pernai dar tebegyveno „aukso amžiuje“, sugebėjo turėti 28 milijonus litų nuostolių! Naujiesiems pašto vadovams iškėlėme uždavinį, kad paštas jau 2011 metais dirbtų pelningai. Kaip tai padaryti, planą turime.
Paštas atsikovos
pelningas paslaugas
– Paaiškinkite savo viziją, kaip Lietuvos paštas galėtų keistis ir tapti pelningas.
– Pirmiausia reikia atsikovoti pelningiausių paslaugų rinką iš konkurentų. Nežinau, ar paslaugų „grietinėlė“ pastaruoju metu privatininkams buvo perleista sąmoningai ar nesąmoningai, bet taip neturi būti. Rinką būtina atsikovoti teikiant nebrangias, bet kokybiškas paslaugas. Tai pasakytina ir apie prenumeratos pristatymą. Privačios platinimo tarnybos, beje, įsteigtos ir nacionalinių dienraščių, mielai platina laikraščius miestuose, tačiau kaimo teritorijose, kur platinimo išlaidos kur kas didesnės, dirbti nenori. Čia tegu paštas dirba! Taip tikrai neturėtų būti.
Antra, paštas turi didelę nišą teikiant elektronines, finansines paslaugas, t. y. klientai galės susimokėti ne tik mokesčius ar išsiųsti atvirlaiškį, kaip yra dabar.
Stengsimės racionaliai sutvarkyti nekilnojamojo turto infrastruktūrą. Dar keli aspektai taip pat yra svarbūs: ar efektyviai naudojamas pašto turtas, ar kokybiškai veikia administracinė struktūra? Jau dabar stambiname pašto filialus ir stacionarių paštų neišvengiamai mažės, bet tikrai atsižvelgsime į konkrečią situaciją. Suprantu, kad kaimo vietovėse paštas kartais yra išlikęs vienintelis kultūros židinys. Bet jei valstybė nori išlaikyti tam tikras socialines funkcijas, tai privalu paštą dotuoti iš valstybės biudžeto. Tokia patirtis yra daugelyje pasaulio šalių.
Magistraliniai – blizginami, vietiniai – apleidžiami
– Kelių būklė, ypač vietinių, kurie priklauso savivaldybėms, turi ypatingą svarbą provincijos žmonėms. Bet nuolat girdime, kad jiems remontuoti stinga lėšų.
– Jautrus klausimas. Kelių finansavimas yra vykdomas iš dviejų šaltinių: vienas – mokesčių mokėtojų pinigai, iš kurių yra sudaromas Kelių fondas, o antras – Europos Sąjungos fondų lėšos. Šiemet Kelių fondui lėšos nuo milijardo šešių šimtų milijonų litų buvo sumažintos iki 775 milijonų litų, o iš ES gavome 400 milijonų litų daugiau nei pernai.
Iš ES fondų galime finansuoti tik žvyrkelių programas ir magistralinių kelių, kurie yra gana geri, palyginti su kaimyninėmis šalimis, rekonstrukcijas. Kitur Europos Sąjungos lėšų panaudoti negalime.
Savivaldybėms priklausančių gatvių būklė tikrai yra bloga, o Kelių fondas, kaip minėjau, šiemet sumažintas beveik perpus. Tad susiklostė idiotiška situacija, kad gerus kelius dar labiau blizginame, o ten, kur yra didžiulis poreikis, europinių lėšų panaudoti negalime.
Tiesa, šiais metais krito statybos, remonto paslaugų kainos, tad nors Kelių fondo lėšos mažesnės, tačiau darbų galima atlikti daugiau, nes jie pigesni. Tai yra teigiama ekonominio nuosmukio pusė. Be to, kur kas griežčiau kontroliuojame lėšų panaudojimą kelių priežiūrai, remontui. Jei rangovas aplaidžiai atliko darbus, tegu broką taiso iš savo lėšų.
Išsigelbėjimas – vieša
privati partnerystė
– Ateinančių metų biudžetas taip pat nieko gera nežada Kelių fondui?
– Norėčiau akcentuoti, kad kartais pasigirsta priekaištų, esą keliams per daug skiriama investicijų. Bet taip juk skatinama Lietuvos ekonomika. Darbus atlieka šalies firmos, vadinasi, ir pinigai lieka Lietuvoje.
Kalbant apie ateinančius metus optimizmo daugiau, nes Kelių fondo lėšos augtų 100 milijonų litų ir būtų 855 milijonai. Iš tų pinigų pagal įstatymą 20 procentų proporcingai turime paskirstyti savivaldybėms. Tačiau lėšų pakankamai vis tiek nebus, tad kai ką turime daryti ir papildomai.
Mes siūlome viešos privačios partnerystės modelį, kuris kartais neteisingai suprantamas. Atseit, atsiras privatūs keliai. Nieko panašaus. Šiuo metu skelbiami konkursai ir yra skirti privačioms kompanijoms, kurios pajėgios už savo lėšas sutvarkyti kelius, gatves. Po to savivaldybės per 10–15 metų joms sumokėtų dalimis. Tokia praktika taikoma daugelyje šalių. Keista, bet Lietuvoje iki šiol – ne. Dabar įstatymų bazė jau sutvarkyta ir nuo ateinančių metų bus galima diegti viešos privačios partnerystės modelį. Vienas iš pavyzdžių – per 2 metus planuojama nutiesti Palangos aplinkkelį. Jo darbams finansuoti skelbsime konkursą privačioms kompanijoms.
Raginame savivaldybių merus imtis iniciatyvos ir ieškoti partnerių, o mes teiksime metodologinę pagalbą.
Geriau tiesa į akis
– Esate aktyvus ministras, nevengiantis reikšti savo, kaip Liberalų sąjūdžio lyderio, nuomonės. Vienas iš pastarųjų siūlymų tramdant deficitinį šalies biudžetą – mažinti valstybines pensijas.
– Geriau žmonėms nemeluoti į akis, kad jiems vėliau netektų nusivilti. Noriu paaiškinti, kad mes kalbame apie valstybines, o ne apie senatvės pensijas, kurias vertiname kaip žmogaus nuosavybę, uždirbtą per visą gyvenimą. Valstybinės pensijos yra antrosios, kartais net trečiosios žmogaus gaunamos piniginės išmokos. Joms kasmet yra išleidžiama apie 200 milijonų litų. Suprantu, kad pasiūlymas 50 proc. mažinti valstybines pensijas irgi yra nepopuliarus, tačiau tai – mažesnė blogybė.
Šiandien socialinio draudimo išmokos visiškai nebesutampa su pajamomis, tad neturime kito pasirinkimo. Išlaidas teks suvaržyti, o kurią sritį – motinystės ar bedarbių pašalpas – bepaliestume, visiems skauda. Jeigu išlaidų neribosime, labai rizikuosime – pensijų mokėjimas tikrai gali strigti kaip gūdžiais 1999 metais.
– Ar Susisiekimo ministerija savo biudžetą suvaržė?
– Be abejonės. Ministerijos aparatui išlaikyti šiemet buvo skirta 8,4 mln. litų, kitąmet planuojame mažinti iki 7,1 mln. Kai atėjau dirbti, ministerijoje buvo 208 darbuotojai, po reorganizacijos liko 180. Be to, sėkmingai vyksta pavaldžių ministerijai institucijų reorganizacija, jų sąnaudų mažinimas. Pavyzdžiui, Vilniaus tarptautinio oro uosto išlaidos veiklai palaikyti nuo 180 mln. sumažėjo iki 85 mln. litų.
Rūpestis – skaitmeninės televizijos diegimas
– Lietuvoje 2012 metų rudenį analoginę televiziją pakeis skaitmeninė. Tyrimų duomenimis, tik 19 procentų šalies gyventojų turi pakankamai informacijos apie šį Vyriausybės sprendimą.
– Moderniuose televizoriuose jau yra įdėtos specialios plokštės ir žmonėms permainos nesukels rūpesčių. Tačiau senesniuose reikės papildomos įrangos. Daliai žmonių bus kompensuojama, bet norėčiau įspėti, kad pirkėjai nesigundytų prekybos centruose siūlomomis didžiulėmis nuolaidomis seno modelio televizoriams.
Susisiekimo ministerija yra numačiusi didelę informavimo programą apie skaitmeninės televizijos diegimą Lietuvoje. Šią informaciją gaus ir vietinių laikraščių skaitytojai.
Vilija BUTKUVIENĖ
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.