Pašto darbuotojai išgyvena reformų metą

Dangyra APANAVIČIENĖ

Metai eina į pabaigą. Tą vis labiau junta pašto darbuotojai – žmonės skuba užsiprenumeruoti mėgstamus spaudos leidinius kitiems metams, išsiųsti kalėdinius sveikinimus, siuntinius savo artimiesiems, gyvenantiems užsienyje, nes laiko iki švenčių liko jau visai nedaug.

Apie tai, kokie buvo prabėgę metai, apie laiškininkų darbą ir problemas kalbėjomės su Vilkaviškio pašto viršininke Ramute VAIČAITIENE.

– Ar daug žmonės skaito? Kokius leidinius prenumeruoja rajono gyventojai?

– Na, turbūt toks jau laikmetis, kad operatyviai žinias teikianti televizija, radijas, internetas pamažu išstumia iš žmonių gyvenimo tradicinę spaudą. Palyginti su ankstesniaisiais metais, spaudos leidinių užsisakoma mažiau. Tačiau, kaip žinome, rajono naujienų niekur kitur nesužinosi – tik iš rajoninio laikraščio. Taigi „Santaka“ yra pats populiariausias laikraštis, kurio užsakome daugiausia.

Taip pat žmonės nemažai prenumeruoja savaitgalio leidinių: „Lietuvos ryto“, „Respublikos“, „Lietuvos žinių“, „Vakaro žinių“ šeštadieninius numerius, mėgstami žurnalai „Žmonės“, „Ji“ ir kai kurie kiti.

– Ar daug sveikinimų, laiškų rašo vilkaviškiečiai?

– Daugiausia sveikinimų prieš įvairias šventes, o ypač – prieš Kalėdas, išsiunčiama į užsienį. Vilkaviškiečiai įvairiomis progomis sveikina toli nuo gimtųjų namų gyvenančius vaikus, anūkus, giminaičius. Kartais rašo ir laiškus, tačiau tai daro daugiau vyresnės kartos žmonės. Jaunimo į mūsų paštą užsuka labai mažai.

Man atrodo, kad jauni žmonės nemoka rašyti laiškų – jie tarpusavyje bendrauja internetu, telefonu ir turbūt net neįsivaizduoja, kaip gera gauti ranka rašytą laišką ar atviruką, kuris šildo ir skleidžia gerumą. Juk malonu skaitančiajam žinoti, kad tas žmogus rašė tiktai jam. Todėl skatinu visus, ypač – jaunus žmones, daugiau bendrauti laiškais, ranka užrašyti atvirukus, kurių dabar, artėjant šventėms, paštuose turime itin gausų pasirinkimą.

– Savo išvaizda išsiskiria Kalėdų atvirukai su ženklu „SOS vaikų kaimas Lietuvoje“.

– Tai nebrangūs vaikų piešti atvirukai. Jie nėra įmantraus dizaino, tačiau labai mieli. Kitoje šių atvirukų pusėje parašyta, kad lėšos, gautos juos pardavus, bus panaudotos SOS vaikų kaimų ugdytinių reikmėms. Taigi pirkdami šiuos atvirukus turime galimybę paremti našlaičius ir šeimų atstumtus vaikus.

– 2009-ieji Lietuvos paštui buvo reformų metai. Kiek tai palietė mūsų rajono paštus?

– Šiais metais keitėsi Lietuvos pašto struktūra. Nuo balandžio 1 dienos buvo panaikinti apskričių paštai ir įkurti penki filialai. Vilkaviškio paštas priskirtas Kauno filialui. Tačiau ši pertvarka mūsų rajono, galima sakyti, nepalietė. Bet pakeitimai, kurie buvo padaryti rudenį, mums buvo skaudūs.

Nuo spalio 1 dienos teko uždaryti keturis kaimų paštus: Alksnėnų, Ramoniškių, Piliakalnių ir Karalkrėslio, atleisti septynis darbuotojus. Likusieji keturi laiškininkai buvo įdarbinti. Iš tiesų labai sunku, kai reikia atsisveikinti su žmonėmis, pašte išdirbusiais daugelį metų.

Beje, kitų metų kovo mėnesį planuojama uždaryti dar du paštus – Lakštučių ir Gudkaimio, o jų funkcijas, kaip ir jau minėtais atvejais, perduoti artimiausiems paštams.

– Betgi taip tik atitolinama paslauga nuo žmogaus, o laiškininkams tenka aptarnauti didesnes teritorijas.

– Čia į pagalbą ateina motorizuotas paštas. Tai reiškia, kad laiškininkai pas gyventojus važiuoja su automobiliais. Paprastai jie aptarnauja didesnes teritorijas, apimančias daugiau vienkiemius. O nemotorizuoti laiškininkai dirba gyvenvietėse, kur žmonės gyvena arti vieni kitų ir nereikia vaikščioti didelių atstumų. Vienas motorizuotas laiškininkas teritoriją apvažiuoja greičiau nei pėsčiomis ją apeitų trys nemotorizuoti. Taip paštas sutaupo lėšų, o gyventojai greičiau gauna spaudą.

– Neseniai susitikime su rajonų redakcijų vadovais naujasis AB Lietuvos pašto generalinis direktorius Andrius Urbonas sakė, kad kitais metais bus iš esmės reformuotas paštas, ir pažadėjo, jog spaudą šalies gyventojams laiškininkai pristatys sulig pirmuoju kavos puodeliu. Tai būtų didelis džiaugsmas mūsų skaitytojams.

– Žiūrint, kada ta kava geriama (R. Vaičaitienė linksmai nusijuokė). Su mumis, rajonų paštų viršininkais, generalinis direktorius dar nebuvo susitikęs ir apie numatomus planus nekalbėjo. Nežinau, ką jis turėjo omenyje sakydamas, kad laikraščius skaitytojai gaus su pirmuoju kavos puodeliu. Mieste gal tai ir realu, juk ir dabar dauguma gyventojų spaudą gauna ryte, vėliausiai – maždaug iki 11 valandos.

Na, o kaimas – nežinau, nežinau… Su dabartinėmis techninėmis priemonėmis jokiu būdu neįmanoma pristatyti laikraščių anksti ryte. Atstumai, kaip minėjau, dideli, o juk laiškininkai ne vien tik laikraščius ir laiškus žmonėms bei įmonėms pristato. Jie yra ir kitų įvairių paslaugų teikėjai – užprenumeruoja spaudą, paima iš gyventojų mokesčius už komunalines paslaugas, parduoda smulkias prekes ir pan. O tai užima laiko.

– O dar pikti šunys kabinasi į kiškas…

– Taip. Tai amžina problema. Moterys, parėjusios į paštus, ir verkia, ir pyksta… Mes gražiuoju prašome gyventojų prisirišti šunis, tačiau niekas nepadeda. Be abejo, šios problemos nebūtų, jeigu visi gyventojai pašto dėžutes pasikabintų iš gatvės pusės prie vartelių ar kokio stulpelio, kad nereikėtų paštininkams eiti į namų valdas. Taip darbas būtų ir greitesnis, ir saugesnis.

Pasinaudodama proga aš noriu nuoširdžiai padėkoti visiems mūsų rajono pašto darbuotojams, ypač – laiškininkams, kurie tikrai profesionaliai dirba sunkų darbą. Dauguma jų yra patyrę darbuotojai, puikiai žinantys savo aptarnaujamas teritorijas, pažįstantys žmones ir gražiai su jais bendraujantys. Šaltis, purvas, dargana ar alinantis karštis – tai nuolatiniai laiškininkų palydovai, bet tokia jau darbo specifika ir nieko čia nepakeisi. Todėl visiems nuoširdžiai ačiū už kantrybę, už gerą darbą, o artėjančių švenčių proga linkiu sveikatos ir sėkmės.

Linkiu, kad žmonės užsisakytų kuo daugiau laikraščių bei rašytų laiškų ir laiškininkų krepšiai nelengvėtų.