Eglė KVIESULAITIENĖ
Baigiantis metams į susirinkimą tradiciškai buvo sukviesti Visuomeninės tarybos prie rajono Policijos komisariato nariai. Tartasi, kaip efektyvinti policijos darbą, apsvarstyta rajono kriminogeninė situacija.
Susirinkusių Visuomeninės tarybos narių Policijos komisariato viršininkas Rolandas Gylys prašė pirmiausia išsakyti nuomonę apie policijos darbą. Mat savas problemas žinantys pareigūnai įsitikinę, kad geriausiai rezultatai matyti iš šalies.
Policija daug tikisi iš pradėto vykdyti „Saugios kaimynystės“ projekto. Juo siekiama žmonėms įdiegti pagrindinius pilietiškumo principus: pamatęs nusikaltimą ar pažeidimą, nelik abejingas, padėk ne tik sau, bet ir kaimynui, saugok ne tik asmeninį, bet ir visos bendruomenės turtą. Rajone jau įkurta 10 „Saugios kaimynystės“ grupių, kurios pasirašė bendradarbiavimo sutartis su policija. Šiame projekte sutikusios dalyvauti bendrijos organizavo susirinkimus ir patyrė dvigubą naudą: kaimynai buvo priversti susipažinti ne tik tarpusavyje, užsirašyti vienas kito telefonų numerius, bet ir sužinoti, kuris pareigūnas yra jų apylinkės inspektorius.
Panašūs projektai buvo vykdomi ir užsienio valstybėse. Tiems, kas lankėsi Vokietijoje, teko pajusti, kad saugios kaimynystės principas ten įleidęs šaknis. Žmonės visuomet žino, kada kaimynas išeina ar grįžta iš darbo, kada pas jį atvyksta svečių ar lankosi nepažįstami žmonės. Sukėlusieji įtarimą visuomet gali sulaukti pareigūnų dėmesio.
Pareigūnai tikino jau pajutę projekto naudą: žmonės aktyviau pradėjo informuoti apie galbūt neblaivius vairuotojus, pilstuku ar rūkalais prekiaujančius kaimynus.
Visuomeninės tarybos narys dekanas V. Gustaitis pritarė „Saugios kaimynystės“ idėjai, tačiau tikino, kad mūsų šalyje žmonėms dar labai sunku „perlipti per save“ ir suprasti, kad pranešimas apie nusikaltimą – tai ne skundimas, o pilietiškumas. Be to, žmonių pasitikėjimui didelės įtakos turi pareigūnų sugebėjimas neišduoti informacijos šaltinio.
Tarybos nariai verslininkai kėlė problemą, kaip būtų galima kontroliuoti suaugusius žmones, kurie perka alkoholį ar rūkalus nepilnamečiams. Tai aktualu ne tik parduotuvėse, bet ir kavinėse. Verslininkai pageidavo, jog pareigūnai dažniau užsuktų į vėlesniu metu veikiančius barus, bent jau įeitų pasidairyti, nes šėliojantiems asmenims tai labai puiki drausminimo priemonė.
Vištyčio seniūnas B. Polita nerimavo dėl jo kraštuose siaučiančios aferistės, viliojančios pinigus iš pagyvenusių vyriškių. Apgavikė lieka nesudrausminta, nes dėl savo naivumo susigėdę vyrai nedrįsta kreiptis į pareigūnus. Kybartų seniūnas A. Balbierius kėlė chuliganiškai besielgiančio jaunimo problemą.
Šiai problemai pritarė ir Tarybos narys V. Kamaitis, išreiškęs rūpestį ir dėl jaunimo užimtumo. Seniau savaitgaliais į šokius traukdavę paaugliai ir jaunuoliai dabar praktiškai nebeturi kur pasilinksminti: šokių vakarai retkarčiais vyksta gal tik viename iš rajono kaimų, o retais atvejais – Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centre. Nors sporto salės dažnai ir būna atviros, bet jose su jaunimu niekas neužsiima. Tad galime kaltinti tik patys save, kad jaunuoliai pramogų ieško daužydami langus ar vartydami konteinerius.
Susirinkimo pabaigoje PK viršininkas R. Gylys Visuomeninę tarybą supažindino su pareigūnų darbo rezultatais, kriminogeninės situacijos rodikliais. Rajono gyventojus galima nuraminti, kad krizės metu daugeliui rajonų skundžiantis padidėjusiu nusikaltimų skaičiumi vilkaviškiečiai stebi atvirkščias tendencijas: lyginant 11 šių metų mėnesių rezultatus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, nusikaltimų užregistruota 15,5 proc. mažiau.
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.